Atliekoms aikštelėje nebėra vietos?

Rūtos LAU­RI­NAI­TIENĖS nuo­trau­ka
Už P. Liut­kaus (kairė­je) ir V. Do­mar­ko esan­ti šakų krūva – did­žiulė, ta­čiau esą bio­ku­ro ga­min­to­jams per kartą iš­si­vež­ti rei­ka­lin­gas dar di­des­nis kie­kis
Rietavo savivaldybės Kalakutiškės kaime esanti atliekų priėmimo aikštelė – išeitis gyventojams, neturintiems, kur dėti žalienų, padangų, stambiagabaričių, pavojingų ir kitų atliekų. Jos čia priimamos nemokamai, reikia tik atvežti ir sumesti į atitinkamus konteinerius ar krūvas. Tačiau į „Žemaičio“ redakciją paskambinęs rietaviškis piktinosi, kad dėti atliekų nebėra kur, mat talpyklos – perpildytos, o pačioje aikštelėje – netvarka.

Siūlė skambinti vienur ir kitur

„Vakar nuvežiau kartoną, nupjautą žolę – bet nėra vietos. Klausiu, kodėl neišvežat perdirbti, tai prižiūrėtojas sako: „Manęs gi niekas neklauso“, – pasakojo pasipiktinęs rietaviškis.

Tada jis sakė ėmęs skambinti atsakingų specialistų telefonais. Iš pradžių skambinęs ekologui Matui Pakalniui, tačiau šis nurodęs kitus numerius, be to, pridėjęs, kad aikštelę prižiūri atsakingas Telšių regiono atliekų tvarkymo centro (TRATC) darbuotojas, tad jam ir reikėtų sakyti.

„Bet ką tas darbuotojas gali padaryti? – stebėjosi skambinusysis. – Juk nuo jo mažai kas priklauso...“

Vis tiek rankų nenuleidęs: apie, jo nuomone, prastą aikštelės situaciją pranešęs ir Rietavo savivaldybės administracijos specialistams. Galiausiai surinkęs „Žemaičio“ numerį, mat padėtis nesikeitusi.

Didelė šakų krūva – normalu

Apie rietaviškio nusiskundimus informavome TRATC-o direktorių Vidimantą Domarką. Šis be jokių išvedžiojimų pasiūlė sėsti į automobilį ir kartu nulėkti iki Kalakutiškės, kad viską pamatytume savo akimis. Direktorius prisipažino pats seniai čia buvęs, tačiau aikštelę prižiūrinčio Prano Liutkaus darbštumu, sąžiningumu ir pareigingumu neabejojantis.

V. Domarkas aiškino, esą Rietavo pašonėje esanti atliekų priėmimo aikštelė yra bene viena tvarkingiausių visame Telšių regione, tad išgirstos kalbos, kad ten atliekų tiek daug, kad jau nė nebegalima priimti kitų, jį gerokai nustebinusios.

Esą vienas TRATC-o specialistas šią savaitę pats buvo nuvažiavęs į aikštelę, o grįžęs savo vadovą informavo, kad padėtis aikštelėje, vertinant konteinerių užpildymą ir sukauptų atliekų kiekį, gera.

Ir pasakojimas apie didelį šakų kalną direktoriui nuostabos nesukėlė.

„Tai – normalu. Biokuro gamintojams reikalingas didelis kiekis, kad per kartą savo technika galėtų susmulkinti ir išsivežti, – aiškino V. Domarkas. – Nuvažiuokit į Jėrubaičius – dar didesnę krūvą pamatysit. Kitas dalykas, jei atliekos nebuvo į aikštelę priimtos. Tai jau būtų nusikaltimas.“

Pykstančiųjų būna

Atvykus į Kalakutiškes, mus pasitiko P. Liutkus. Vyriškis tikino, kad niekada nieko iš aikštelės su atliekomis nėra išvijęs. Tiesa, prieš kelias dienas buvo atvejis, kai plastiko atvežė įmonės darbuotojas. Žinoma, kad nepriėmęs. Įmonės apskritai čia neturi teisės vežti savo atliekų – tik gyventojai.

Vyriškis, vedžiodamas po jo prižiūrimas valdas, atviravo konfliktų darbe neišvengiantis. Esą gyventojai kartais būna labai nesupratingi – nori pamesti atvežtus maišus su atliekomis, o tu jau rūšiuok, jei tau reikia. Bet tvarka yra tokia, kad patys gyventojai jas turi išrūšiuoti, tad P. Liutkus tos tvarkos primygtinai prašo laikytis.

V. Domarkas savo pavaldiniui vaikščiodamas dalijo praktinius patarimus, o priėjus prie šakų krūvos ir pats neslėpė nuostabos, jog ši jau – itin didelė.

„Taip tik atrodo, kad kalnas. Bet kai susmulkina, labai mažai jų lieka. Tad kur tokį mažą kiekį dėti – susikrovei į kišenę ir neškis“, – juokėsi P. Liutkus ir tikino, kad kviestis biokuro gamintojus dar anksti. O ir vietos privažiuoti tiek prie šakų, tiek prie žalienų krūvos yra, tad problemų niekam dėl to esą neturėtų kilti.

Be įspūdingai atrodančių šakų kalno ir ne ką mažesnės žalienų krūvos aikštelėje už akies mums daugiau niekas neužkliuvo. V. Domarkas nepasivargino pats vieną po kito atidaryti visus atliekų konteinerius. Vieni buvo apytuščiai, kiti pusiau pripildyti. Jau pilnas buvo tik statybinių atliekų konteineris. Šių atliekų daugiau prikrauta buvo ir kitoje pusėje. Visa kita jokios nuostabos nekėlė.

Didelės bėdos nebuvo

Grįžę iš Kalakutiškės nepasivarginome paskambinti ir Rietavo savivaldybės administracijos direktoriui Vytautui Dičiūnui, mat apie situaciją buvo informuotas ir jis.

„Taip, žodinį skundą esame gavę. Sakė, kad nepatogu buvo atliekas padėti, kad jų aikštelėje daug. Tačiau didelės bėdos ten nėra. Tuoj po skambučio į aikštelę nusiunčiau ekologę, buvo ir TRATC-o atstovas. Grįžusi ji pasakojo, kad kai kurių atliekų konteineriai jau ganėtinai užpildyti, tačiau ne tragedija“, – sakė V. Dičiūnas.

Direktoriaus nuomone, gyventojams, matyt, kartais nepagrįstai kliūva P. Liutkaus reiklumas. Mat šis reikalaująs atliekas kruopščiai išrūšiuoti. Savo darbą žmogus atlieka tvarkingai, galbūt dėl to kai kuriems jo reikalavimai atrodo per griežti. Gal iš to ir kyla nepasitenkinimas.

Užsiminus, kad šiandien dauguma konteinerių toli gražu nėra nė apypilniai, J. Dičiūnas svarstė, kad, matyt, buvo sureaguota po ekologės apsilankymo. Nors dar kartą patikino, kad didelės bėdos jai ten apsilankius nebuvo ir esą skambinti pavojaus varpais nereikėjo.

Tačiau žmonės visada buvo jautrūs atliekų surinkimo ir tvarkymo klausimais. Ir dažnai – ne be reikalo. Gal kartais reaguojama ir pernelyg aštriai, tačiau kiekvienas „pavojaus“ signalas tik priverčia pasitempti. Telieka pasidžiaugti, kad į tokius nusiskundimus pro pirštus nepasižiūri ir pats TRATC-o direktorius.

V. Domarkas prašė jam skambinti dėl kiekvienos iškilusios neaiškios situacijos, susijusios su atliekų surinkimu ir tvarkymu. Reikia tikėtis, kad kiekvienas paskambinęs bus ir išgirstas, nes problemų šioje srityje – dar daug.

Rūtos LAU­RI­NAI­TIENĖS nuo­trau­ka
V. Do­mar­kas kiek­vieną at­liekų kon­tei­nerį pa­tik­ri­no pa­ts