Naujausios
Į „Žemaičio“ redakciją kreipėsi pilietiška skaitytoja. Perskaičiusi anksčiau mūsų laikraštyje spausdintą straipsnį „Apsidairykite, kas darosi“, kuriame rašėme apie dezinfekcinių priemonių neturinčius taksistus ir parduotuvėles, moteris rašė, kad tokių pavyzdžių, kai nesilaikoma karantino reikalavimų, mieste galima rasti ir daugiau.
„Autodalių parduotuvė Stoties g. 20 paskelbus karantiną turėjo užsidaryti, tačiau prekyba joje vyksta ir toliau, tiesa, tik slaptai. Ant parduotuvės lauko durų yra paskelbtas telefono numeris, kuriuo galima susisiekti su pardavėju nuo 8 iki 18 val., o šeštadienį – iki 14 val. ir sutarus laiką galima gyvai apsipirkti. Taip per darbo dieną čia atvyksta keliolika pirkėjų. Tiek pardavėjas, tiek pirkėjai nedėvi jokių apsauginių veido kaukių (gal neturi jų). Dezinfekuoti rankas greičiausiai irgi niekas nesivargina. Tad ši parduotuvė netrukus gali tapti koronaviruso židiniu Plungėje“, – rašoma laiške redakcijai.
Esą tai, kad elgiasi nusikalstamai, pardavėjas supranta ir pats. Tačiau, matyt, rizikuoti savo ir aplinkinių gyvybėmis jį verčia pelnas, juk konkurencijos šiuo laiku nelikę.
Skaitytoja apgailestavo, jog apie nelegalią parduotuvės veiklą pranešimą gavusios institucijos sėdi rankas sudėjusios ir jokių drausminimo priemonių nesiima.
Tačiau Plungės rajono savivaldybės administracijos Juridinio ir personalo administravimo skyriaus vyriausiasis specialistas Antanas Gedrimas, atsakingas už viešąją tvarką mieste, redakciją informavo, jog į pranešimą apie neleistiną parduotuvės veiklą buvo sureaguota. Esą informacija, gauta kovo 31-ąją, tą pačią dieną buvo patikrinta.
„Nustatytas pažeidimas. Už šį pažeidimą priimtas sprendimas vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodeksu“, – nedaugžodžiaujama specialisto atsakyme.
Pirmadienį, balandžio 6-ąją (taigi jau apsilankius viešosios tvarkos pareigūnui), patys buvome nuvykę prie parduotuvės ir savo akimis pamatėme, kad skelbimas, kviečiantis dėl detalių kreiptis nurodytais telefonais, tebekaba ant durų.
Susisiekus vienu iš nurodytų numerių, atsiliepęs vyriškis žurnalistams tikino, kad, nors skelbimas ir kabo, parduotuvė nebedirba. Esą veiklą nutraukė iškart po įspėjimo. O mestelėjus, kad skelbimas ant durų byloja ką kitą, atrėžė: „Jeigu kam nors širdį dėl to skauda, galiu ir nukabinti.“
Reikia patikėti, kad savininkas ar savininkė ne tik nukabino skelbimą, bet ir prekių nebeparduoda. Žinoma, daugelis užsidariusių parduotuvių dėl vis pratęsiamo karantino nukraujuos, kai kurios – smarkiai, tačiau įstatymas galioja visiems. Ir jei visi sąžiningai jo laikytumėmės, karantinas išties greičiau baigtųsi. Nepakenktų ir griežtesnė tvarkos nesilaikančiųjų kontrolė: ne sykį teko pamatyti šimtus prekių per dieną pristatančius kurjerius ne tik be pirštinių, bet ir be apsauginių kaukių. Tą patį vaizdelį išvysi užsukęs ir į miesto picerijas. „Laisvai“ elgiasi ir prie kai kurių objektų dirbantys statybininkai.