Gyventojai susirūpino esą pavojų keliančiais medžiais

Gin­tarės KAR­MO­NIENĖS nuo­trau­ka
22-ojo Bi­rutės gatvės na­mo gy­ven­to­ja ro­do į did­žiu­lius med­žius, ku­rie ne­va ne tik užs­to­ja šviesą, bet ir ke­lia pa­vojų
Praė­ju­sią sa­vaitę į re­dak­ciją pa­skam­bi­nu­si plun­giškė Zi­ta ėmė dėsty­ti pro­ble­mas, su­si­ju­sias su ne­va se­nais ir pa­vojų gy­ven­to­jams ke­lian­čiais med­žiais. 22-aja­me Bi­rutės gatvės dau­gia­bu­ty­je na­me gy­ve­nan­ti mo­te­ris ti­ki­no, jog drau­ge su ki­tais na­mo gy­ven­to­jais ne sykį kreipė­si į Sa­vi­val­dybę, pra­šy­da­ma pa­si­rūpin­ti prie­šais dau­gia­butį iš gatvės pusės iš­si­ri­kia­vu­siais se­nais med­žiais, ta­čiau nie­ko ne­pešė – au­ga­lo­ti la­puo­čiai to­liau šla­ma, žmo­nių įsi­ti­ki­ni­mu, kel­da­mi pa­vojų tiek gy­ven­to­jams, tiek pro tą vietą pra­va­žiuo­jan­tiems au­to­mo­bi­liams.

Pa­gal­bos ne­su­lau­kia
Baigę po­kalbį nu­skubė­jo­me pa­žiūrė­ti, ar iš­ties ten vis­kas taip blo­gai. Ten­ka pri­pa­žin­ti, kad Bi­rutės gatvė ir ypač ta vie­ta, kur ant kal­niu­ko sto­vi 22-asis na­mas, – itin tur­tin­ga med­žių. Be to, ne­rei­kia būti di­de­liu spe­cia­lis­tu, kad su­pras­tum, jog kai ku­rie jų, švel­niai ta­riant, iš­ties brandūs. Tad ne­nuos­ta­bu, kad žmonės bai­mi­na­si, jog vieną dieną, pa­pūtus stip­res­niam vėjui, ku­ris ims ir nu­virs.
„Vėjuotą dieną ša­kos skrai­do į vi­sas pu­ses. Tik žiūrėk, kad lan­go neiš­daužtų ar dar ko­kios ža­los ne­pri­da­rytų. Kartą ma­čiau, kaip vėjo nu­lauž­ta did­žiulė ša­ka tik per plauką neužk­ri­to ant va­žiuo­jan­čios ma­ši­nos. Kiek pra­šo­me išspręs­ti šią bėdą – vis nie­ko. Ne­jau­gi rei­kia di­desnės ne­laimės? Pa­žiūrė­ki­te į tą medį, ku­ris, at­ro­do, tuoj nu­virs ant to gel­to­no na­me­lio. Aš bi­jo­čiau ten gy­ven­ti“, – kalbė­jo plun­giškė.
Tie­sa, lūžtan­čios ir pa­vojų ke­lian­čios ša­kos – ne vie­nin­telė prie­žas­tis, dėl ku­rios gy­ven­to­jai no­ri pa­ša­lin­ti bent ke­letą la­puo­čių. Į re­dak­ciją krei­pu­sis mo­te­ris sakė, kad 22-ojo na­mo gy­ven­to­jai yra už­miršę die­nos šviesą. Apie saulės spin­du­lius jau nė kal­bos nėra.
Esą med­žiai, ypač šil­tuo­ju metų lai­ku, kai su­la­po­ja, taip užs­to­ja namą, o kar­tu ir lan­gus, kad die­nos me­tu ten­ka jung­tis šviesą. „Ar tai nor­ma­lu?“ – re­to­riš­kai klausė mo­te­ris.
Plun­giškė pa­sa­ko­jo, jog ne sykį kreipė­si į Sa­vi­val­dybę, pra­šy­da­ma pa­gal­bos. Ofi­cia­liai ad­mi­nist­ra­ci­jai pa­teik­ta­me raš­te dar 2015-ai­siais bandė išaiš­kin­ti, kad lūžtan­čios ša­kos kren­ta ant sto­go, taip jį ga­din­da­mos. Tie­sa, po to tik­rai lankė­si spe­cia­li ko­mi­si­ja, bet, ma­tyt, nu­sprendė, kad med­žiai pa­vo­jaus ne­ke­lia, mat ne­bu­vo nu­pjau­tas nė vie­nas iš jų.
Pir­miau­sia tu­ri kreip­tis į se­niū­niją
Vil­tis, kad pa­ga­liau bus pa­si­rūpin­ta se­nais med­žiais, minė­to na­mo gy­ven­to­jams su­ži­bo iš­vy­dus ne­to­lie­se be­si­dar­buo­jan­čius dar­bi­nin­kus. Plun­giškė ėmė jų klau­sinė­ti, kiek med­žių jiems nu­ro­dy­ta pa­ša­lin­ti, ar pa­ga­liau bus nu­pjau­ti ir prie jos na­mo esan­tie­ji. Bent ke­le­tas iš jų. Ta­čiau mo­te­ris iš­gir­do nei­giamą at­sa­kymą.
Būtent po to Zi­ta ir nu­tarė kreip­tis į re­dak­ciją. Ji ne­sup­ran­ta, kodėl 22-asis na­mas vis ap­len­kia­mas. „Nurėžė med­žius prie ka­pi­nių, tą pa­tį pa­darė su augusiais prie „Vy­turė­lio“ dar­že­lio. O pas mus kaip sto­vi, taip sto­vi“, – ne­tei­sy­be pik­ti­no­si plun­giškė.
Kodėl taip yra, „Že­mai­tis“ tei­ra­vo­si Plungės ra­jo­no sa­vi­val­dybės Vie­tos ūkio sky­riaus vyr. spe­cia­listės, eko­logės Ro­ber­tos Ja­ku­mienės. Pa­sak jos, iš 22-ojo Bi­rutės gatvės na­mo ne­su­lauk­ta jo­kio pra­šy­mo, su­si­ju­sio su med­žių ša­li­ni­mu. Jei Žel­dynų ir žel­di­nių ap­sau­gos ir prie­žiū­ros ko­mi­siją būtų pa­siekęs pra­šy­mas, jis būtų nag­rinė­tas ir apie priimtą spren­dimą gy­ven­to­jai būtų buvę in­for­muo­ti.
Be to, anot eko­logės, jei me­dis ava­rinės būklės, jį pa­ša­lin­ti ga­li se­niū­ni­ja – ko­mi­si­jos lei­di­mas to­kiu at­ve­ju nėra būti­nas. Tik au­ga­lui esant vi­zua­liai ge­ros būklės, se­niū­ni­ja krei­pia­si į ko­mi­siją, o ji ap­žiūrė­ju­si medį ir įver­ti­nu­si jo būklę ta­ria ga­lu­tinį žodį.
R. Ja­ku­mienė įsi­ti­ki­nu­si: jei po 2015-ai­siais, kaip nu­rodė į re­dak­ciją krei­pu­sis mo­te­ris, vy­ku­sios ko­mi­si­jos ap­žiū­ros med­žiai li­ko stovė­ti, va­di­na­si, jų būklė ta­da tik­rai bu­vo ge­ra. Ži­no­ma, per tuos me­tus si­tua­ci­ja galė­jo pa­si­keis­ti. Pa­si­keitė ir pa­ti tvar­ka. Tad pir­miau­sia dėl lei­di­mo nu­pjau­ti medį eko­logė pa­tarė kreip­tis į se­niū­niją.
Jei­gu me­dis sau­go­ti­nas, nu­ma­to­mo pjau­ti med­žio būklę įver­tin­ti į vietą at­vyks Žel­dynų ir žel­di­nių ap­sau­gos ir prie­žiū­ros ko­mi­si­ja. Šiai pri­ta­rus, kirs­ti medį lei­dimą iš­ra­šys se­niū­ni­ja.
Būtent to­kios tvar­kos lai­kan­tis, eko­logės tei­gi­mu, dar­že­lio „Vy­turė­lis“ ini­cia­ty­va pa­ša­lin­tos dvi dvi­ka­mienės lie­pos. Tie­sa, įstai­ga, kreip­da­ma­si į se­niū­niją, pa­gei­da­vo, kad būtų nu­pjau­ta dau­giau med­žių, ta­čiau rugsė­jo 24-ąją to­je vie­to­je lan­kiu­sis ko­mi­si­ja, ap­žiūrė­ju­si med­žius ir įver­ti­nu­si jų būklę, nu­sprendė, kad ša­lin­ti­ni tik du.