Naujausios
Iš 6-tos – į 17-tą vietą
Varpo gatvės gyventojams dėl duobėtoje gatvėje laužomų automobilių dabar nereikėtų sukti sau galvos ir skambinti į redakciją, jeigu ji, kaip ir buvo žadėta, dar praėjusių metų pavasarį būtų buvusi išasfaltuota. Važiuotų sau nauju keliu ir vargo nematytų.
Bet realybė, deja, tokia, kad tvrtinant naują prioriteto tvarka žadamų remontuoti gatvių sąrašą iš 6-os vietos Varpo gatvė kažkodėl nukrito į... 17-tą. Kodėl buvo priimtas toks šios gatvės gyventojams nepalankus sprendimas, „Žemaitis“ teiravosi Plungės rajono savivaldybės Vietos ūkio skyriaus vedėjo Arvydo Liutikos.
„Turėjome sprendimą, kuris buvo patvirtintas Tarybos. Pagal jį buvo atliekamas gatvių reitingavimas mieste bei kaimo vietovėse, remtasi tam tikrais kriterijais. Sudarytas naujas prioritetinių gatvių sąrašas, o kaip greitai jis bus įgyvendintas, priklausys nuo gaunamo finansavimo“, – kalbėjo vedėjas.
Anot A. Liutikos, ankstesnis sąrašas galiojo iki 2020 metų gruodžio mėnesio. Šiam pasibaigus, 2021 metais Taryba patvirtino naujus kriterijus, o galiausiai – ir pagal juos sudarytą naują sąrašą. „Šiuo metu yra taip, kaip yra, ir nieko, deja, negalima pakeisti“, – sakė A. Liutika.
Kas lėmė vietą sąraše?
Minėti kriterijai, lėmę, kuri gatvė bus pasirinkta kaip prioritetinė, o kuri nukris žemyn ir dar daug metų lauks remonto, buvo atrinkti Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudarytos tam skirtos darbo grupės. Esą išanalizavus aplinkinių rajonų patirtį buvo nutarta pasinaudoti Klaipėdos savivaldybėje galiojančia tvarka. Bet neliko neišklausyti ir gyventojai – pasak vedėjo, buvo atsižvelgta ir į pačios benduomenės siūlymus.
Nutarta visas gatves suskirstyti į dvi kategorijas: asfaltuotas ir su žvyro danga.
Asfaltuotos gatvės vertintos pagal 8 kriterijus: gatvės įrengimo metai, dangos būklė, ar ši gatvė įsijungia į aukštesnės kategorijos kelią, ar suformuoja baigtinį kvartalo gatvių tinklą arba yra tęstinis pradėtų darbų projektas, ar ja kursuoja viešasis transportas, ar joje yra gyventojams svarbių objektų, tokių kaip mokykla, kultūros ar sporto objektas, prekybos centras, gydymo įstaiga ar maldos namai. Vertintas ir šalia esančių sklypų užstatymas bei inžinerinių komunikacijų užbaigtumas.
Tokiais pačiais kriterijais vertintos ir neasfaltuotos gatvės bei keliai, tik neįtrauktas esamos dangos būklės kriterijus.
„Tokie nustatyti konkretūs kriterijai kartu yra ir saugumo garantas seniūnijoms, atsakant į gyventojų užduodamus klausimus, kodėl pasirenkamos remontuoti vienos ar kitos gatvės“, – teigia A. Liutika.
Gyventojų norai – dideli
„Žemaitis“ apie varpo gatvę kalbėjo ir su Plungės miesto seniūne Dangirute Jurkuviene. Pasak jos, gyventojų norai yra dideli, gyvenantieji neasfaltuotose gatvėse reikalavo ir reikalaus asfalto – tai esą natūralu ir suprantama.
Vis tik seniūnė sutiko, kad Varpo gatvė tikrai nėra geros būklės, bet mieste, pasak jos, tokių gatvių yra tikrai ne viena. Ji paminėjo Žemaitės, Mažosios Lietuvos gatves, P. Plechavičiaus gatvės kaimiškąją jungiamąją dalį bei kitas.
Be to D. Jurkuvienė pabrėžė, kad toje miesto pusėje, kur yra Varpo gatvė, yra daugiau išasfaltuotų gatvių nei kitur – asfaltu naujai padengtos Ryto ir Nausodžio gatvės.
Yra ir dar viena išeitis
Vietos ūkio skyriaus vedėjas A. Liutika užsiminė, kad Varpo gatvės gyventojai turi dar vieną išeitį, ne tik laukti, kada bus išasfaltuotos aukščiau sąraše esančios 16 gatvių ir ateis eilė Varpo gatvei. Esą gyventojai gali nuspręsti patys savo lėšomis prisidėti prie gatvės remonto ir tokiu būdu greičiau sulaukti išsvajotos asfalto dangos.
Tiksliai, kiek turėtų prisidėti patys gyventojai, A. Liutika įvardinti neskubėjo. Pasak jo, viskas priklauso nuo pačių gyventojų norų: ar reikia tik asfalto, o gal norisi pilno paketo su šaligatviais, apšvietimu ir lietaus surinkimo kanalizacija.
Vis tik žinant, kiek kainuoja tokie darbai, naivu tikėtis, jog atsiras nors vienas, galintis iš savo šeimos biudžeto atriekti apvalią sumelę ir skirti miesto viešajai infrastruktūrai. Belieka žmonėms palinkėti apsišarvuoti kantrybe laukiant, kada ateis eilė ir Varpo gatvei.