Naujausios
Žvyrkelis – apgailėtinas
Nuvažiavę į nurodytą vietą išties likome nemaloniai nustebinti. Pirmosios duobės mus pasitiko dar sankryžoje. Norint įsukti į žvyrkelį, vedantį į Žemaitės memorialinį muziejų Godeliuose, reikėjo aplenkti gana didžiules duobes. Su žemesne mašina važiuodamas toje vietoje gali ir priekį nusikabinti. Bet tai – tik pradžia „linksmybių“.
Iki muziejaus dardėjome pirma pavara, mat kelias – lyg banguojanti jūra. Duobė prie duobės. Neaišku, kada paskutinį sykį juo greideris važiavęs. Ir į redakciją skambinusi godeliškė sakė, kad greideris Šateikių seniūnijos keliuose – retas svečias. Esą per metus jis pravažiuoja tik du ar tris kartus. Ir tik tada, kai žmonės neapsikentę ima spausti seniūną į kampą, kad šis pasirūpintų tuo, kas jam priklauso.
Moteris prisiminė, kad jos vyras ir pats ne kartą savo technika yra lyginęs minėtą žvyrkelį, nes nebebuvo įmanoma pravažiuoti. Tikino, kad šiuo keliu skundžiasi ir rašytojos Žemaitės tėviške pasigrožėti atvykstantys žmonės. Savo ausimis ne sykį girdėjusi, kaip atvykusieji burba dėl kelio. Esą jei būtų žinoję, kad teks kopėčiomis važiuoti, šį muziejų tikrai būtų aplenkę.
Tiesa, tame kelyje – ir daugiau bėdų. Yra vietų, kurios taip stipriai išplautos lietaus, kad it gilios žaizdos žioji. Matėme ir godeliškės paminėtus krūmynus, įsikišusius į važiuojamąją kelio dalį ir trukdančius automobiliams prasilenkti.
„Anas seniūnas darė klaidų, bet keliais tikrai pasirūpindavo. O šis – nieko. Nepajudinsi. Ne ką geriau ir žiemą. Niekam nerūpi nuvalyti sniegą. Mano vyras pats kuria savo traktorių ir prastumdo kelius. Atsidėkodami kaimynai vieną kitą eurą jam už tai duoda. Nežinau, gal jums, žurnalistams, įsikišus kažkas pasikeis“, – telefonu svarstė moteris.
Liko nustebęs
Visus nusiskundimus, žinoma, perdavėme Šateikių seniūnui Zigmantui Strumylai. Šis liko gerokai nustebęs, išgirdęs apie neprižiūrimus kelius. Bandė sakyti, kad tai – netiesa, bet po to, kai pasakėme, jog patys tuo keliu važiavome ir matėme realią situaciją, pakeitė taktiką.
Seniūnas tikino, kad seniūnijos keliai greideriuojami jau nuo praėjusios savaitės. „Šiuo metu greideriai – Stalgėnuose. Nežinau, kodėl nebaigę darbų mūsų seniūnijoje, jie ten išvažiavo. Tiesą pasakius, aš nežinojau, kad kelias į muziejų toks baisus. Nors iš tikrųjų juo važiavau senokai...“ – kalbėjo kiek sutrikęs.
O kas ir kada nusprendžia, kad kelius jau būtina greideriuoti? „Pravažiuoju, pažiūriu jų būklę ir įvertinu, ar jau laikas tvarkyti“, – atsakydamas į klausimą dėstė seniūnas, dar kartą pabrėždamas, jog minėto žvyrkelio situacijos nežinojo. Esą duobių, matyt, „prisėjo“ prasiautusi lūtis, o kai kur net išplovė kelią.
O kaip su krūmynais? Dėl šito Z. Strumyla taip pat buvo linkęs kaltinti lietų. Neva krūmynai staigiai sušoko palijus. „Juk prieš kelerius metus buvom apipjovę“, – pridūrė. Girdi – prieš kelerius metus!
„Aš tikrai stengiuosi viską apžiūrėti, pasirūpinti. Bet supraskit, seniūnijoje – 160 km kelių. O dirba vos keturi žmonės, kurie dar turi prižiūrėti ir 23-is hektarus žaliosiųjų zonų. Neįmanoma visko suspėti“, – teisinosi seniūnas ir pažadėjo tą pačią dieną nuvažiuoti apžiūrėti to baisiojo žvyrkelio ir, jei išties yra bėda, juo pasirūpinti.
Problema išspręsta
Kaip tarė, taip ir padarė. Popiet į redakciją paskambinęs Z. Strumyla patikino, jog dalis problemų jau išspręsta – greideris užbaigė lyginti seniūnijos kelius, tarp jų ir tą, kuris veda į Žemaitės muziejų. Užlygintos ir išplautos žvyrkelio vietos. O artimiausiu metu esą bus pasirūpinta ir sužėlusiais krūmais.
„Apmaudu, kad žmonės skuba pagalbon kviestis žurnalistus. Juk galėtų tiesiogiai su manimi susisiekti. Kartu kažkaip spręstume iškilusias bėdas. Aš nesu atsisakęs padėti. Jei kreipiasi, visada reaguoju, o pats kartais nesuspėju visko pamatyti. Reikėtų bendradarbiauti visiems. Be to, gyventojai turėtų suprasti, kad ir pinigų nėra tiek, kad galėtum kas savaitę kelius lyginti“, – dėstė Z. Strumyla ir vylėsi, jog ateityje jo seniūnijos žmonės bėdas spręs ne per spaudą.
