Skauda širdį dėl išvytų gandrų

Skaitytojo atsiųsta nuo­trau­ka
Iš pra­džių ata­ka­vu­si senąjį lizdą, gandrų po­relė, at­ro­do, ima ap­si­pras­ti su nau­jai­siais na­mais
Į „Žemaičio“ redakciją kreipęsis grumbliškis guodėsi negalįs ramiai miegoti – skaudą širdį dėl gandrų. Dėl porelės raudonkojų, lizdą krovusių ir vaikus perėjusių prie pat Paukštakių seniūnijos pastato. Esą jiems specialiai suruoštas lizdas metų metus niekam nekliuvo, kol paukščiai neįgrisę pačiai seniūnijai. „Nepatiko, kad teršia. Matyt, apdergė kažką iš viršininkų“, – mąstė vyriškis ir sielojosi, kad iš savo namų išvyti gandrai vis suka ratus virš Grumblių, matyt, niekaip negalėdami suprasti, kodėl grįžti į senąjį lizdą jiems užginta.

Grumbliškio pasakojimu, seniūnija iškrapštyti gandrus užsimojusi ne juokais. Nusamdyti elektrikai keturiskart vargę, kol pavykę sugriauti gandrų namus – krežį, kadaise specialiai šiems paukščiams padarytą ir užkeltą ant šviestuvo atramos.

Nepaisant to, prieraišūs paukščiai dar ilgai negalėję susitaikyti su lizdo netektimi ir vis mėgindavo į senąją vietą tūpti. Tačiau sutrukdydavo įvairios žabangos, elektrikų užmanymu turėjusios gandrus atgrasyti nuo tokių bandymų.

Vis dėlto seniūnija likimo valiai gandrų nepaliko – suruošė jiems vietą netoli senojo lizdo. Bet ten perėti paukščiai, atrodo, nesiruošia.

„Vargsta, sklendžia virš galvų. Vis ieško... Nežinia, ar naujojoj vietoj perės...“ – liūdnai kalbėjo grumbliškis ir prašė išsiaiškinti, kodėl su sparnuočiais buvo šitaip negailestingai pasielgta. Juo labiau dabar, kai pats perėjimo metas.

O pirmadienį kalbintas Paukštakių seniūnas Aurimas Vasiliauskas sakė jau miegosiantis  ramiai. Kaip tik tądien, kai jam skambinome, seniūnijos vadovo teigimu, gandrai pagaliau apsiprato su naujaisiais namais ir nutūpė perėti.

„Šiandien susirinkome į darbą ir nudžiugome pamatę, kad jie kuriasi naujojoje vietoje“, – sakė A. Vasiliauskas.

Tačiau kodėl prisireikė gandrus iškeldinti? Dėl to, kad dergia? O juk nuo seno šių paukščių kaimynyste buvo tik giriamasi, gandrai laikyti tų namų, kuriuose peri, ir globėjais, ir santarvės nešėjais...

A. Vasiliauskas sakė, kad buvo ne visai taip, kaip grumbiškis pasakojęs. Nors tiesos yra – paukščiai tapo nemalonūs dėl savo dergimo, vis teršdavo seniūnijos pastatą. Tačiau juos iškeldinti į netoliese įruoštą „patogų viešbutį“ prireikę ir dėl saugumo. Esą tapo rizikinga eiti pro šalį, mat metro aukščio paukščių buveinė jau buvo suklypusi. Jei stovas būtų neatlaikęs, lizdas būtų kritęs žemyn, su savim dargi nusitempdamas elektros laidus.

„Laiku susizgribom. Išmontuoti lizdą atvažiavę elektrikai pajudino stovą, šis neatlaikė svorio ir virto“, – pasakojo seniūnas.

Anot jo, paukščiai buvo iškeldinti ne savavališkai – gautas aplinkosaugininkų leidimas. Naujoji vieta jiems paruošta taip pat pagal visus aplinkosaugos reikalavimus: gandrams sukurtos tokios pat sąlygos, kokias jie turėjo prieš tai. Jie įkurdinti ant kitos atramos, esančios vos už penkiasdešimties metrų nuo senosios, o darbai atlikti leistinu metu.

Seniūnas neslėpė – kol sparnuočius atgrasė nuo senojo lizdo, reikėjo nemenkos ESO pagalbos, mat gandrai iš pradžių nepripažino naujųjų namų ir vis atakavo senuosius. Galiausiai padėjo senojoje vietoje sumontuotos apsaugos. O gal paukščiai tiesiog apsiprato su mintimi, kad jie toje vietoje nepageidaujami, bet laukiami kitur.

„Šiandien porelė jau naujojoj vietoj. Kažkuris iš jų tupi. Matyt, jau ir kiaušinius padėjo. Visas kaimas dabar turėtų džiaugtis – jei jau gandrai nutūpė, kaime vaikučių bus daugiau“, – baigdamas pokalbį juokavo A. Vasiliauskas.