Naujausios
Sparnais apglėbę savo šiluma
Kur tėvynė, kur motutė,
Kure darželis rūtų?
Jei žinotau, kad sugrįšiu,
Lengveliau gal būtų.
( Lietuvių liaudies dainos fragmentas)
Jauni žmonės renkasi į salės vidurį. Suskamba sena lietuviška daina. Dainuojantys susilieja su žiūrovais. Sakrali atmosfera tvyro galerijos erdvėje, nejučiomis prisimeni artimuosius, kaip visada prieškalėdinėmis dienomis...Vienas iš choro atsisėda ant kėdės šalia kabančios baltos drobulės tarsi nuotraukai. Fotoaparatas spragteli, jaunuolis atsistoja ir prisega, šeimos sibirinę tremtį menančią, nuotrauką prie audeklo. Tai pakartoja kiekvienas dainuojantysis...
Šiuo mini spektakliu ar performansu Dovydas Pipiras ( jam talkino kolegos iš Šiaulių raj. kultūros centro jaunimo choro „Melomanai") pradėjo tradicinį medijų festivalį „Tėvynė. Šeima“.
Nedidelis vaidinimas, kaip pastebėjo dėstytojas Vytautas Žalys, prasidėjo lyg ir iš labai toli: ieškojimais, tyrimu – gal tautos savasties dėlione. Dainuojantys žmonės dvejomis grupelėmis tarsi sparnai pasklido į šalis ir vėliau nostalgiškai, nors ir sentimentaliai, jautria iš senos dainos sklindančia šiluma apgaubė visus susirinkusius.
Tai jau trečius metus vykstantis Universiteto dailės galerijoje, Audiovizualinio meno studijų programos organizuojamas meno projektas (parodos kuratoriai dėstytojai: Regina Šulskytė ir Arūnas Uogintas). Be Dovydo Pipiro – dar penki ketvirto kurso studentai: Rūta Gedrimaitė, Gintarė Kazlauskaitė, Deimantė Apirubytė, Ieva Gulbickaitė, Tomas Januškevičius rodė čia savo kūrybinius projektus: video filmus, instaliacijas, nuotraukas.
Trumpametražinių filmų peržiūra parsidėjo T. Januškevičiaus video kūriniu „Metras 13“. Tai filmas apie savo dukrytę, kuriam tiktų mažos mergaitės vieno dienos vaizdo dienoraščio apibūdinimas: nuo ryto žaidimai, kad ir su mikrofonu, vėliau piešinukai bei lėlytės po stalu didžiajame kambaryje, po to šokis, dainos, vėl „trintis“ po namus ir finale miegas, tikras „lūžis po sunkių darbų“. Įdomiausia vieta filme – kai mama kerpa plaukus savo mamai: girdisi močiutės ir tetų komentarai apie gyvenimo realijas, netgi politinių aktualijų apžvalga, tuo pačiu metu, „žemutiniame aukšte“ – po dideliu stalu – mergaitė kerpa garbanas savo lėlytei. Vytautui Žaliui įdomiausia buvo stebėti pačią aktorę, filmo personažą, kuri karto su visais žiūrovais žiūrėjo tėvo filmą. Šalia buvo jauna mama, vėl besilaukianti. Šie trys žmonės – tai tikra pulsuojanti mažytė šeimos, tėvynės ląstelė, uždeganti visus, kad ir šiame jaunų žmonių projekte. Giedrė Kazlauskaitė – pernai baigusi studijas – prisijungė prie kolegų savo video darbu „ Taškas“. Jame autorė sentimentaliai, tačiau nenuobodžiai priminė kalėdinių dovanėlių radimo stebuklą.
Rūta Gedrimaitė prisiminė vaikystę ir ritmingai pakartojo ( su tėvuko archyvinių video darbų fragmentais) eilėraštuko Kalėdų seneliui deklamavimo ketverių metų istoriją. Kiekvienam iki kraujo įstrigę „Mano batai buvo du...“ ir panašios „stebuklingos“ eilės, padedančios gauti nuostabiausią Naujametinį apdovanojimą. Sentimentų netrūko ir Ievos Gulbickaitės bei Gintarės Kazlauskaitės asmeninėmis šeimos istorijomis apipintiems video vaizdams. Vienintelė autorė – Deimantė Apirubytė – parodai pateikė foto instaliaciją. Ji įamžino apie trisdešimt Joniškio butų ir gyvenamųjų namų vaizdų ir davė nuotraukas jų gyventojams – įvairių klasių mokiniams – šiek tik dar papildyti , iliustruoti. Visa tai deramai išeksponavus, gavosi visai stilinga meninė kompoziciją, kurią dar ilgai tyrinėjo į parodą atvykę žiūrovai.
Šis meno projektas – medijų festivalis – turėjo dar ilgą, beveik pusę metų trukusią priešistorę: minimi studentai sukūrė internetinį portalą ir jame kaupė įvairių foto mėgėjų (dažniausiai mokinių) fotografijų konkursui siunčiamas nuotraukas. Susidarė nemaža – apie penkiasdešimt autorių – foto darbų kolekcija, kuri, šiek tiek pakoregavus ir skaičiumi sumažinus, buvo iškabinta ant puikios Šiaulių universiteto galerijos sienų. Buvo išleistas metų kalendorius su reprodukuotais mokinių darbais.
Dėstytoja Regina Šulskutė pasakojo, kad atrankos komisijos nariai – studentai – pasikvietę žinomą Lietuvos fotografą, šių metų miesto menininko premijos laureatą, Aleksandrą Ostašenkovą, nusprendė skirti dvi antras ir vieną trečią premijas už geriausiais fotografijas ( Gabrielė Vetkinaitė, Anykščių Jono Biliūno gimnazija; Mindaugas Karalius, Šeduvos gimnazija; Katarzyna Mielech, Vilniaus Vl. Sirokomlės vid, mokykla) vieną premiją už kolekciją ( Lidija Kaleinikovaitė, Anykščių Jono Biliūno gimnazija), studentų prizą ( Matas Dirginčius, Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija) ir už daugiausiai atžymėtą internetiniame portale nuotrauką ( Vaiva Stankutė, Šiaulių Stasio Šalkausko gimnazija). Šios premijos – tai Šiaulių miesto mero Justino Sartausko dovana.
Dėstytojai Reginai Šulskutei buvo džiugu, kad projekte dalyvavo daug mokinių, dalis jų gal rinksis Audiovizualinio meno studijų programą ir liks studijuoti mūsų mieste. „Man labai patiko tai, kad mokiniai kitaip pažvelgė į tėvynės sąvoką, dažnai žiniasklaidoje nuvertintą ir kad jie nuosekliai ir atidžiai pažvelgė į savo artimuosius – šeimą. Ypač šiltas Lidijos Kaleinikovaitės iš Anykščių nuotraukų ciklas, kur stop kadras fiksuoja dieduką ir močiutę jaukioje ir kiekvienam iš mūsų suprantamoje namų aplinkoje. Šie kuklūs meniniai vaizdai tiesiog spinduliuoja gerų, artimų ryšių energija.“, – toliau pasakoja menininkė. Viso meninio projekto solidumą pastebėjo ir Dailės katedros vedėjas Vidmantas Zarėka, atidarymo metu bandydamas lyginti ir buvusios projektus.
Visi trys projektai kasmet vyko gruodžio viduryje. Jie, kaip ir šis meno reginys „Tėvynė. Šeima“, kvietė susikaupti, prisiminti šeimos narius, artimus, draugus – savus žmones, skirti jiems dalį sielos šilumos, nes juk artėja Šv. Kalėdos...
Arūnas UOGINTAS
Tomo Januškevičiaus nuotr.
Dovydo Pipiro performanso fragmentas.
Mindaugas Karalius iš Šeduvos – parodos laureatas.
Katarzyna Mielech, Vilniaus Vl. Sirokomlės vid, mokykla. Parodos laureatė.