Vienas kaltina aplaidumu, kitam – tvarka kaip bažnyčioj

Lie­pė su­mo­kė­ti... jau su­mo­kė­tus mo­kes­čius

Nusp­ren­dęs, kad ir šį­syk „Ra­tas“ san­ty­kių ne­su­ge­bės iš­siaiš­kin­ti be spau­dos įsi­ki­ši­mo, į „Že­mai­čio“ re­dak­ci­ją, ne­ši­nas pluoš­tu la­pų, atė­jo Z. Vag­no­rius. Ir lyg žir­nius į sie­ną ėmė ber­ti kal­ti­ni­mus, skir­tus mi­nė­ta­jam bend­ri­jos pir­mi­nin­kui.

Vy­ras pyks­ta dėl to, kad šis lie­piąs su­si­mo­kė­ti kas­me­ti­nį ga­ra­žų sa­vi­nin­kų 18 Eur mo­kes­tį už 2017 ir 2018 me­tus, nors esą se­niau­siai yra su­mo­kė­jęs. Prie­kaiš­tau­ja ir dėl to, kad prieš aš­tuo­ne­rius me­tus, kai ta­po pir­mi­nin­ku nu­ver­tęs prieš tai bu­vu­sią, A. Vir­ši­las esą sa­va­va­liš­kai pa­si­kė­lė al­gą. O il­gam „nu­tū­pęs“ į pir­mi­nin­ko kė­dę, tar­si ap­snū­do – vi­siš­kai ap­lei­do bend­ri­jos rei­ka­lus. Esą ne­snau­džiąs tik rink­da­mas mo­kes­čius, ku­rių da­lis, Z. Vag­no­riaus tei­gi­mu, ty­liai nu­sė­da pir­mi­nin­ko ki­še­nė­je.

No­rė­da­mas pa­grįs­ti, kad bend­ri­jai nė­ra sko­lin­gas už praė­ju­sius dve­jus me­tus, vy­riš­kis at­si­ne­šė pa­ro­dy­ti mo­kė­ji­mų kvi­te­lius. Įro­dy­mas iš­ties tvir­tas. Dėl to Z. Vag­no­rius sa­ko ir ne­sup­ran­tąs, ko­dėl jo pa­var­dė gė­din­gai įra­šy­ta į vie­šai iš­ka­bin­tą sko­li­nin­kų są­ra­šą.

„Jis bet kur vie­šo­je vie­to­je ma­ne su­ti­kęs šau­kia „su­si­mo­kėk!“, gąs­di­na, kad iš­jungs elekt­rą. Bet aš juk su­si­mo­kė­jęs, o už šiuos me­tus – dar ne­sko­lin­gas. Ateis me­tų ga­las, ir su­mo­kė­siu. Yra dar lai­ko. Be to, sun­ku jį ras­ti. Rink­lia­vos da­tos nie­ka­da ne­pas­kel­bia, tai ir ieš­kok, ar nė­ra kur į so­dą iš­va­žia­vęs, ser­gėk“, – kal­bė­jo ak­ty­vus bend­ri­jos na­rys.

Pa­si­gen­da su­si­rin­ki­mų ir ata­skai­tų

Z. Vag­no­rius ti­ki­no, esą pir­mi­nin­ko sa­vi­va­lė pa­si­reiš­kia tuo, jog vi­sus spren­di­mus jis prii­ma vie­nas. „Jam nei ko­mi­te­to, nei re­vi­zi­jos ko­mi­si­jos rei­kia. Va­do­vau­jant anks­tes­nei pir­mi­nin­kei aš pa­ts ko­mi­te­to na­riu bu­vau. O ši­tas tvar­ko­si vie­nas: ką no­riu, tą da­rau, ir jū­sų ne­klau­sau... – net ri­muo­da­mas py­ko plun­giš­kis. – Jis tu­rė­tų mums at­si­skai­ty­ti, kiek pi­ni­gų su­ren­ka ir kur juos pa­nau­do­ja. Bet to ne­da­ro. Aps­kai­ti­nin­kę kvie­čia­si iš Gargž­dų. Kiek jai mo­ka, taip pat ne­ži­nom. Vis­kas slap­ta.“

Pa­sak pa­si­pik­ti­nu­sio bend­ri­jos na­rio, pa­sku­ti­nį sy­kį su­si­rin­ki­mas bu­vo šauk­tas gal prieš tre­jus me­tus. Esą vi­si, kad ir re­tai vyks­tan­tys, su­si­rin­ki­mai bū­ti­nai šau­kia­mi sek­ma­die­nio vi­du­die­nį, kai žmo­nės kas į baž­ny­čią, kas dar kur išė­ję.

Jei­gu da­bar su­si­rin­ki­mas vyk­tų, Z. Vag­no­rius no­rė­tų pir­mi­nin­kui išaiš­kin­ti, už ką A. Vir­ši­las tu­rįs at­si­skai­ty­ti bend­ri­jos na­riams. At­si­neš­to­je me­ti­nės ata­skai­tos for­mo­je įra­šy­ti punk­tai, ro­dan­tys, kad pir­mi­nin­kas tu­rė­tų pra­neš­ti, kiek iš­leis­ta už dar­bą su­mo­kė­jus pir­mi­nin­kui, bu­hal­te­riui, elekt­ri­kui, kiek per me­tus kai­na­vo ke­lio re­mon­tas, snie­go va­ly­mas, at­lie­kų tvar­ky­mas, že­mės mo­kes­tis, kan­ce­lia­ri­nės bei ki­tos bend­ri­jos iš­lai­dos.

Įsi­dė­jo į ki­še­nę?

Pra­dė­jęs nuo ma­žes­nių kal­ti­ni­mų, Z. Vag­no­rius pe­rė­jo prie iš­ties rim­tų. Esą ne vi­sas pa­ja­mas A. Vir­ši­las įtrau­kiąs į joms skai­čiuo­ti skir­tą kny­gą. O kur jos dings­tan­čios? Ži­no­ma, pir­mi­nin­kui ati­ten­kan­čios. An­tai esą du bend­ri­jos na­riai kar­tą tu­rė­ję su­mo­kė­ti už va­sa­rą neiš­jun­gus elekt­ros skai­tik­lio jų iš­nau­do­tą elekt­rą. Ta­čiau, kol šie at­si­skai­tę, už bend­rai iš­nau­do­tą elekt­rą jau bu­vo ap­mo­kė­ta... Tad kur iš­ga­ra­vo tie vė­liau su­mo­kė­ti 370 eu­rų? Esą nie­kur jie neį­ra­šy­ti...

Z. Vag­no­rius ti­ki­no, kad bend­ri­jos pir­mi­nin­kas pa­si­pel­nęs ir iš jo bu­vu­sio bend­ra­dar­bio į bend­ri­ją at­vež­to žvy­ro. „Tai bu­vo 2017 m. lie­pą. Sa­vo aki­mis ma­čiau, kaip bu­vo at­vež­tos dvi ma­ši­nos, bet tik pu­siau pri­krau­tos. O su­mo­kė­ta kaip už pil­nas – 150 eu­rų. Tuo me­tu vie­na ma­ši­na kai­na­vo 80“, – skai­čiais kal­bė­jo plun­giš­kis.

Pak­laus­tas, ar dėl šių įta­ri­mų ne­ban­dė kal­bė­ti su pa­čiu pir­mi­nin­ku, Z. Vag­no­rius tik nu­mo­jo ran­ka: „Kai pa­sa­kom, kad va­gis, į akis tik šo­ka... ap­si­šau­kė­lis.“

Pa­sak pa­šne­ko­vo, „Ra­tas“ A. Vir­ši­lui ma­žai rū­pi. Esą tą pui­kiai pa­ro­do ir tai, kad grei­de­rį bend­ri­jos ke­liu­kas pa­sku­ti­nį sy­kį ma­tė tik 2017 m. spa­lį, tai­gi – ly­giai prieš dve­jus me­tus.

„Juo­kas ima“

Taip bend­ri­jos pir­mi­nin­kas sa­kė „Že­mai­čiui“, iš­gir­dęs, ką pas mus at­vy­kęs Z. Vag­no­rius apie jį pa­pa­sa­ko­jo. Esą tai ne Z. Vag­no­rius jam, o jis pa­ts šiam nu­si­skun­di­mų tu­ri.

„Tai aš su juo vargs­tu. Sko­las iš­mu­ši­nė­ti ten­ka... Taip, už praė­ju­sius dve­jus me­tus jis su­mo­kė­jo. Bet tik to­dėl, kad iš­si­rei­ka­la­vau. Iki šios die­nos me­ti­nio mo­kes­čio už 2019 me­tus nė­ra su­mo­kė­ję tik 40 na­rių iš 211. Tarp sko­li­nin­kų daug to­kių, ku­rie už­sie­ny­je – grįš prieš šven­tes ir su­mo­kės. O jis ne­mo­ka, – aiš­ki­no A. Vir­ši­las. – Ma­ne ras­ti nė­ra sun­ku. Ry­tais ga­ra­že bū­nu. Ki­ti pa­si­skam­bi­na, te­le­fo­no nu­me­rį ži­no. Man pa­čiam bend­ri­jos mo­kes­čius su­mo­kė­ti rei­kia iki lie­pos 1 die­nos. Tad nuo ta­da ga­liu bend­ri­jos na­riams skai­čiuo­ti dels­pi­ni­gius. Bet ne­skai­čiuo­ju. O iš to ne­su­mo­kė­ju­sių­jų są­ra­šo Z. Vag­no­rius jau yra iš­brauk­tas. Gal ne­ma­tė...“

Ko­ne juok­tis bal­su A. Vir­ši­las pra­dė­jo iš­gir­dęs, kad sa­ve pir­mi­nin­ku „iš­si­rin­ko“. Esą to­kios kal­bos – vi­siš­ki nie­kai. Juk yra po­sė­džio pro­to­ko­las, ja­me juo­du ant bal­to vis­kas su­ra­šy­ta. O ir pir­mi­nin­ko pa­žy­mė­ji­mą iki šiol tu­ri. Bend­ri­jos va­do­vas nei­gė kal­bas ir apie tai, kad at­si­sė­dęs į pir­mi­nin­ko kė­dę pa­si­di­di­no al­gą.

„Dir­bu vie­nas. Bend­ri­ja ne­tu­ri nei bu­hal­te­rio, nei elekt­ri­ko. Vis­ką pa­ts at­lie­ku. Prieš man atei­nant, me­ti­nis mo­kes­tis bend­ri­jai bu­vo 60 li­tų, da­bar yra 18 eu­rų. Tai kur jau ten pa­si­kė­liau. Kai­nuo­ja elekt­ra, at­lie­kų iš­ve­ži­mas, grei­de­ria­vi­mas...“

Pir­mi­nin­ko kė­dės ne­si­lai­ko

Ne ką ma­žiau juo­kin­gos jam at­ro­dė kal­bos, kad kai ku­rie su­rink­ti pi­ni­gai ne bend­ri­jai, bet jam pa­čiam ten­ka. Esą bend­ri­jo­je tvar­ka – lyg baž­ny­čioj. Yra vi­si ka­sos or­de­riai, vi­si če­kiai, ka­da ir ko­kie dar­bai at­lik­ti ir kiek už juos su­mo­kė­ta. Be to, prieš dve­jus me­tus bend­ri­jo­je ir Mo­kes­čių ins­pek­ci­ja lan­kė­si – tik­ri­no. Ir re­vi­zi­jos ko­mi­si­jos (ku­ri, pa­si­ro­do, vis dėl to yra) na­rė Šir­vins­kie­nė tik­ri­na.

„Nie­ko ne­bi­jau. Vis­kas tvar­ko­ma ge­rai. O jei Vag­no­rius no­ri ma­ne nu­vers­ti, te­gu su­si­rin­ki­mą su­šau­kia. Te­gu me­ta lauk. Jau de­šimt me­tų iš­bu­vau. Ir man ga­na. Tik kad čia vie­nam Vag­no­riui vis kas nors ne­tin­ka. Tik iš jo ir Raz­mos prie­kaiš­tus gir­džius. Mat šiam jau bu­vau už mo­kes­čių ne­mo­kė­ji­mą elekt­rą at­jun­gęs. O ki­ti na­riai pa­tys pra­šo, kad bu­čiau. Ir bū­nu. Nors man jau 72-eji me­tai ir iš­gy­ven­ti vi­siš­kai pen­si­jos už­ten­ka“, – sa­vo tie­są dės­tė pir­mi­nin­kas.

Ir nors jis tei­gė, kad pa­sku­ti­nis bend­ri­jos su­si­rin­ki­mas, kaip ir kas­met, bu­vo šauk­tas pa­va­sa­rį (tie­sa, da­ly­va­vo tik 5 na­riai, bet Z. Vag­no­rius esą atė­jęs), prie „Ra­to“ at­si­tik­ti­nai su­tik­tas dar vie­nas bend­ri­jos na­rys, iš­gir­dęs, ko čia dai­ro­mės, at­vi­ra­vo, kad su­si­rin­ki­mai bend­ri­jo­je – re­tas da­ly­kas. Ta­čiau ki­tų prie­kaiš­tų pir­mi­nin­kui ne­tu­rė­jo. Ne­pei­kė ir Z. Vag­no­riaus. Apsk­ri­tai sa­kė ne­si­ki­šan­tis į to­kias rie­te­nas. Tik kaž­ko­dėl įtar­ti­nai grei­tai už­bai­gė kal­bas ir pa­si­ša­li­no, pa­klaus­tas, ar tik­rai nė­ra iš tų dvi­de­šim­ties pir­mi­nin­ku ne­pa­ten­kin­tų bend­ri­jos na­rių, pa­si­ra­šiu­sių Z. Vag­no­riaus į re­dak­ci­ją at­neš­tą la­pą.

A. Vir­ši­las, ma­ny­da­mas, kad jo va­do­va­vi­mu ne­pa­ten­kin­tų yra tik du, ge­ro­kai pra­šau­na pro ša­lį. Kaip ro­do mi­nė­tie­ji pa­ra­šai, to­kių – net de­šimt kar­tų dau­giau.

Ža­da kreip­tis į teis­mą

Du konf­lik­tuo­jan­tys žmo­nės – dvi tie­sos. Tik ku­ri iš jų ta tik­ro­ji? To­kį re­bu­są ga­lė­tų iš­narp­lio­ti ne­bent teis­mas, ku­riam, at­ro­do, ir teks to im­tis. Mat A. Vir­ši­las ti­ki­no, kad į jį dėl Z. Vag­no­riaus šmeiž­to kreip­sis vos su­lau­kęs mū­sų straips­nio. Prie jo pri­dė­siąs ir ki­tus, anks­čiau spaus­din­tus ki­tuo­se laik­raš­čiuo­se.

Pir­mi­nin­kas įta­ria, kad to­kie pik­ti bend­ri­jos na­rio pa­si­sa­ky­mai – pa­pras­čiau­sias kerš­tas, ly­din­tis nuo ta­da, kai Z. Vag­no­rius no­rė­jęs dėl di­de­lio jo dul­kė­tu­mo už­tver­ti dvie­jų bend­ri­jų ke­liu­ką. Esą pa­ts A. Vir­ši­las ne­bu­vo di­de­lis šios min­ties ša­li­nin­kas, ta­čiau vis tiek at­si­klaus­ti se­niū­ni­jo­je bu­vęs. Ten ir iš­gir­dęs, kad ke­liu­ko už­da­ry­ti ne­ga­li­ma, nes jis šiai ne­prik­lau­san­tis.

Da­bar be­lie­ka lauk­ti, kol į vie­šu­mą iš­ki­lęs konf­lik­tas bus iš­spręs­tas. Įsi­ki­šus teis­mui ar pro­tin­gu dvie­jų vy­ru po­kal­biu.