Sudegė socialinis namas

Plungės PGT nuo­trau­ka
Po gais­ro na­mas ta­po ne­gy­ve­na­mas
Tre­čia­die­nio va­karą, prie­š de­vy­nias, me­dingė­niš­kiai po darbų jau bu­vo su­gulę. Nak­čiai bu­vo su­si­ruo­šu­si ir Me­dingėnų se­niūnė Sa­lomė­ja Čies­nienė, kai iš­gir­do kažką spro­ginė­jant. Gar­sas pri­minė šau­na­mo fe­jer­ver­ko. Bet iš­šo­ku­si iš lo­vos ir žvilg­telė­ju­si pro langą pa­matė, jog ug­nis kėsi­na­si į kai­my­ninį namą. Nuo ne­tvar­kin­go dūmtrau­kio kilęs gais­ras pir­miau­sia įsi­metė į me­dinę man­sardą. Į Me­dingė­nus sulėkę Plungės, Tverų ir Žli­binų ug­nia­ge­siai pa­matė jau at­vi­ras lieps­nas. So­cia­linės pa­skir­ties na­me gy­venę trys žmonės li­ko be pa­stogės.

S. Čies­nienė „Že­mai­čiui“ pa­sa­ko­jo, kad tiek ki­ta kai­mynė, tiek ji pa­ti gais­ri­nin­kams apie ne­laimę pra­nešė vos pa­ma­čiu­sios ugnį.
„Bet tos gais­rinės, pa­gal ma­ne, la­bai il­gai va­žia­vo... Kai mes pa­matėm tą liepsną ant sto­go, čiut čiut te­bu­vo, o kol su­va­žia­vo, vi­sas na­mas jau at­vi­ra lieps­na degė. Dvi­de­šimt mi­nu­čių tik­rai va­žia­vo, o ir at­va­žiavę ne­la­bai su­si­re­gu­lia­vo... Bent jau mums taip at­ro­do, nors ne man spręsti. Bu­vom iš­si­gandę vi­si“, – pa­sa­ko­jo se­niūnė.
Anot jos, man­sar­di­nia­me na­mo aukš­te gy­ve­no vy­ras, o apa­čio­je jo mūrinė­je da­ly­je – su­tuok­ti­nių po­ra. Vi­si trys šia­me so­cia­linės pa­skir­ties na­me gy­ve­no nuo se­no.
Kaip ir pa­ti S. Čies­nienė, tą va­karą na­mo gy­ven­to­jai jau bu­vo su­si­ruošę mie­go­ti ar net su­migę.
„At­puolė kai­mynė, vieną kai­myną pa­ža­di­no. Ta­da vi­si lauk – kaip mie­go­jo, taip išlėkė pli­ki“, – pa­sa­ko­ja.
„Že­mai­čio“ kal­bin­tas Plungės prie­šgais­rinės gelbė­ji­mo tar­ny­bos vir­ši­nin­kas My­ko­las Pronc­kus sakė, kad gais­ras ki­lo dėl ne­tvar­kin­go dūmtrau­kio. Pir­miau­sia ėmė deg­ti me­di­nia­me man­sar­di­nia­me aukš­te.
„Tarp man­sar­dos lubų ir sto­go už­si­degė. Man­sar­do­je gy­venęs žmo­gus mie­go­jo, jį iš­vedė kai­my­nai, pa­ts būtų ir ne­beišėjęs, pil­na dūmų bu­vo, – pa­sa­ko­jo vir­ši­nin­kas. – Be to, nie­ko ir ne­jautė.“
Pir­ma­me aukš­te gy­ve­nu­si dviejų as­menų šei­ma, pa­de­da­ma kai­mynų, išė­jo pa­ti. Pa­sak vir­ši­nin­ko, lieps­nos dar ne­bu­vo įsi­me­tu­sios į šią na­mo dalį. Degė ir dūmų pil­na bu­vo tik man­sar­do­je.
M. Pronc­kaus pa­sa­ko­ji­mu, į gais­ra­vietę, gavę skam­butį 20.53 val., ug­nia­ge­siai gelbė­to­jai at­va­žia­vo 21.12 val. ir su lieps­no­mis ko­vo­jo iki tre­čios va­lan­dos nak­ties. 
Na­mas šian­dien – ne­gy­ve­na­mas. Iš­degė man­sar­di­nis aukš­tas, nu­degė sto­gas, van­de­niu su­lie­tas pir­mas aukš­tas.
Tiek S. Čies­nienė, tiek M. Pronc­kus sakė kalbėję su Sa­vi­val­dybės va­do­vais. Me­ras žadė­jo be prie­globs­čio ne­laimė­lių ne­pa­lik­ti. Anot se­niūnės, ža­da­ma juos ap­gy­ven­din­ti Rie­ta­ve so­cia­li­niuo­se būstuo­se, jei tik pa­degė­liai norės. O tą naktį jie pri­si­glaudė pas ar­ti­muo­sius.
Apie šį gaisrą kalbė­ta tre­čia­dienį po­piet vy­ku­sia­me Rie­ta­vo sa­vi­val­dybės ta­ry­bos Svei­ka­tos ir so­cia­linės pa­ra­mos ko­mi­te­to po­sėdy­je. Me­ras An­ta­nas Čer­nec­kis sakė, jog „to na­mo re­mon­tuo­ti pra­ktiš­kai nėra pra­smės. Li­ku­sios mūrinės sie­nos ir per­dan­gos“.
Esą ieš­ko­ma, kur pri­glaus­ti nu­kentė­ju­siuo­sius nuo gais­ro. So­cia­li­nių būstų yra Rie­ta­ve. Ta­čiau galbūt vie­niems bus ieš­ko­ma pirk­ti būstą ir Me­dingė­nuo­se.
Ar na­mas bu­vo draus­tas, me­ras sakė tiks­liai ne­žinąs, ta­čiau la­bai di­delė ti­ki­mybė, kad jis draus­tas ne­bu­vo.
A. Čer­nec­kis sakė pra­šęs se­niūnės, rūpi­nan­tis pa­ra­ma nu­ketė­ju­sie­siems, ne­pradė­ti rink­ti dra­bu­žių ar ra­kandų. Nes daž­nai, kad ir ge­ro norė­da­mi, žmonės pri­ne­ša to, ko nė ne­rei­kia.
O šio gais­ro galbūt būtų buvę ga­li­ma iš­veng­ti. Kaip „Že­mai­čiui“ pa­sa­ko­jo M. Pronc­kus, dūmų de­tek­to­rius na­me bu­vo. Ta­čiau šis jį įsi­ren­gu­siam gy­ven­to­jui trukdęs, pra­dėdavęs „cyp­ti“ kam nors vos tik par­ūkus, todėl bu­vo nu­spręsta jį at­jung­ti.