Naujausios
Apie tai „Žemaitis“ kalbėjosi su Plungės rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėju Gintautu Rimeikiu. Jis pirmiausia atkreipė dėmesį į tai, kad, praėjusios savaitės pabaigos duomenimis, Lietuvoje COVID-19 serga 15 ugdytinių, 6 pedagogai ir 4 nepedagoginiai darbuotojai. Ligos atvejų užfiksuota trylikoje švietimo įstaigų. Dėl to daugiau nei 600 ugdytinių, per pusšimtis pedagogų ir daugiau nei dvi dešimtys nepedagoginių darbuotojų yra izoliacijoje. Privaloma izoliacija yra palietusi net 60 Lietuvos mokyklų.
Anot vedėjo, šie skaičiai verčia sunerimti ir ruoštis įvairiems scenarijams. Vienas jų – mišrus ugdymas. Ši galimybė, G. Rimeikio teigimu, aptarta per pasitarimą su rajono švietimo įstaigų vadovais. Jie nėra prieš. Mokyklų bendruomenės esą supranta situaciją ir sutinka, kad reikia ruošis patiems įvairiausiems scenarijams. Įstaigos nesibaimina mišraus ugdymo proceso, juolab kad šiuo metu Lietuvoje yra mokyklų, kurios jau taiko šį modelį.
Ko gero, visi sutiks, kad esant susirgimų konkrečioje klasėje taikyti joje mišrų ugdymą – visai geras sprendimas. Tačiau šiuo metu nė vienoje Plungės rajono mokykloje nenustatyta sergančiųjų sumaištį sėjančiu virusu. Tad kam kalbėti apie kažkokius pokyčius ugdymo procese, jei kol kas, bent jau mūsų savivaldybėje, pakanka esamų saugumo priemonių, reikalavimų ir rekomendacijų?
O kad kalbama – faktas, nes mokiniai žinią apie ketinamą įvesti mišrų ugdymą jau spėjo ne tik patys savo mokyklose išgirsti, bet ir tėvams perduoti. Pastarieji nėra linkę sutikti su dar viena naujove mokyme. Visų pirma dėl to, kad nuotolinis mokymasis neatstoja įprasto – kenčia vaikų žinios, atsiranda spragų, kurias tenka užpildyti ne kam kitam, o tėvams, kurie be primestų mokytojo pareigų turi ir savo darbus.
G. Rimeikis ragino neužbėgti įvykiams už akių. „Kol kas nei viena rajono mokykla nėra priėmusi galutinio sprendimo. Sutarėme, jog mokyklos, kurios planuoja diegti tokį ugdymo modelį, visų pirma viską aptars su savo Tarybomis. Į jų sudėtį įeina pedagogų, tėvų ir mokinių atstovai“, – kalbėjo jis.
Jei vis dėlto nutiktų taip, kad tektų pereiti prie mišraus ugdymo, kokiose klasėse jis būtų taikomas? Vedėjas paaiškino, jog ši naujovė paliestų vyresniąsias klases. Esą pradinukams toks ugdymo modelis nėra rekomenduojamas.
G. Rimeikis išaiškino, kad mišrus ugdymas organizuojamas dažniausiai skirtingiems srautams. Pavyzdžiui, vieną savaitę 9-ų klasių mokiniai mokosi mokykloje, o dešimtokai – iš namų, antrą – atvirkščiai.
Bet ar tai neįneš sumaišties į ugdymo procesą? Vedėjas linkęs manyti, kad tikrai ne. Esą svarbiausia – aiški ir konkreti įstaigų komunikacija su savo bendruomenėmis. Mokykloms patarta daugiau komunikuoti su tėvais ir apie bet kokius pasikeitimus jiems pranešti kuo anksčiau bei aiškiau.
„Kol kas galutinių sprendimų nėra. Kaip minėjau, jie bus priimti tik atsižvelgus į esamą padėtį. Geriau imtis prevencinių priemonių, negu po to kovoti su pasekmėmis. Nesinorėtų, jog įstaigos taptų židiniais ir mokymo procesas persikeltų į elektroninę erdvę ilgesniam laikotarpiui“, – kalbėjo vedėjas.
Jo dar klausėme, ar numatytos konkrečios datos, susijusios su mišriu ugdymu – kiek laiko mokykloms duota apsispręsti, kada galėtų būti pradėtas taikytis naujasis ugdymo modelis? Mums buvo paaiškinta, kad mokyklos apsispręsti turi per artimiausias dvi savaites. Reali data, kada mišrus ugdymas galėtų prasidėti kai kuriose mokyklose, esą yra spalio 1-oji.
„Visgi užbėgdamas į priekį, kad nekiltų spekuliacijų, noriu pabrėžti, jog dar nėra priimti galutiniai sprendimai. Dalyje mokyklų net nėra būtinybės organizuoti mišrų ugdymą, nes jose mokinių skaičiai nėra dideli. Šis klausimas labiau aktualus švietimo įstaigose, kuriose yra didelis mokinių skaičius“, – aiškino G. Rimeikis.
