Naujausios
Nuostolis – per 200 tūkst. eurų
V. Domarkas ataskaitą pradėjo tuo, kad 2019 metus įmonė baigė turėdama per 200 tūkst. eurų nuostolių.
Kaip rašoma ataskaitoje, tokia situacija susidariusi dėl to, jog mechaninio-biologinio apdorojimo (MBA) įrenginių operatorius „Veistas“ po apdorojimo sąvartyne pašalino net 62,64 proc. mažiau atliekų nei 2018 m., todėl patirta daugiau išlaidų apmokant jam už paslaugas.
Vadovaujantis audito rekomendacijomis, bendrovės sąnaudose suformuotas beveik 146 tūkst. eurų atidėjinys dėl galimo paslaugų įkainių skirtumo. Mat „Veistas“ bendrovei pernai pateikė ieškinį 15,6 proc. didesniam indeksavimo įkainiui, nei pagal taikomą metodiką pripažįsta pats TRATC-as. Ir tuo atveju, jei TRATC-as bylą praloš bei tarifai bus pakelti (dabar už atliekų toną „Veistui“ mokama 35 eurus ), teks kompensuoti operatoriaus negautas pajamas.
Prie pernykščio nuostolio prisidėjo ir tai, jog buvo būtina atidėti lėšų būsimam Jėrubaičių sąvartyno uždarymui. Pernai sąvartyno kaupas padidėjo 35 tūkst. kub. metrų.
„Skaitai ir džiaugiesi“
Baigęs savo pristatymą, V. Domarkas sulaukė tiek Savivaldybės ekologės Vestos Andrijauskienės, tiek komiteto narių priekaištų. Mat „Veistas“ TRATC-ui yra pateikęs net tris ieškinius dėl tarifo indeksavimo. Ir nežinia, ar pavyks bylas laimėti.
Esą būtų apmaudu ir neteisinga, kad dėl įmonės bylinėjimosi nukentėtų mokesčių mokėtojai – visų keturių savivaldybių gyventojai, kuriems kainuotų tiek bendrovės advokatai, tiek konsultantai. Tad pralošus neišvengiamai tektų padidinti rinkliavą.
Tačiau vis mygiamas neseniai bendrovei vadovaujantis V. Domarkas turėjo kuo atsikirsti: „Jeigu žiūrėtume filosofiškai, reikėtų prisimint, kad jūsų įgalioti asmenys, parengę techninę specifikaciją, pasirašė sutartį su „Veistui“, kurioje galima ir koją nusilaužti. Šiandien reikia ieškoti būdų, kaip minimaliom sąnaudom laimėti ir tvarkytis toliau. Nes ta sutartis, pasirašyta prieš penkerius metus... Skaitai ir džiaugiesi.“
Teismui pateiks tyrimų rezultatus
V. Domarkas aiškino, kad TRATC-as yra ryžtingai nusiteikęs bylas laimėti. Direktorius sakė pakeitęs gynybos taktiką: teismą bandys įtikinti, kad „Veistas“ nevykdo sutarties, nes privalo 50 proc. atliekų iš sąvartyno išvežti ir kitaip panaudoti. O tą rodiklį pasiektų tik tada, jei stabilatą įvardintų kaip pilnai perdirbtą ir tinkamą kitaip panaudoti. Tačiau atlikti tyrimai rodo, kad jame lieka net 46 proc. įvairių priemaišų – metalo, stiklo, plastmasės ir kito šlamšto. Antai buitinėse komunalinėse atliekose tų priemaišų yra ne ką daugiau – 49 procentai...
„Tai – buitinės komunalinės atliekos, sustumtos į boksą, apipūdytos ir ištrauktos lauk. Imam mėginius, kad galėtume pateikti teismui duomenis. Ir tikrai įrodysiu, kad stabilatas yra atlieka. Jeigu įrodau – tarifai išlieka tie patys“, – ryžtingai kalbėjo V. Domarkas.
V. Andrijauskienė domėjosi, jei stabilatas yra prastos kokybės ir TRATC-as tokio, kaip pasakojo direktorius, į sąvartyną nepriima, kur „Veistas“ jį deda. Pasirodo, nekokybiškas stabilatas yra kaupiamas „Veisto“ aikštelėje.
„Šiandien tai yra atviros atliekos, suverstos į kaupą. Jos kelis kartus viršija leidžiamą laikyti atliekų kiekį. Tai yra kitas žingsnis dėl įmonės veiklos stabdymo“, – kalbėjo V. Domarkas. Apie šią situaciją jis sakė informavęs Aplinkos apsaugos departamentą.
Be to, atskleidė, jog balandžio 23 d. teismas atmetė „Veisto“ ieškinį TRATC-ui dėl laikinųjų sąlygų priimti į sąvartyną stabilatą.
Nuolaidžiauti nesiruošia
Paklaustas, kokią sumą TRATC-as bus skolingas savo įrenginių operatoriui, jei visus teismus praloš, direktorius įvardino, jog net 400 tūkst. eurų – po 100 tūkst. už kiekvienais metais negautą pelną. Tačiau tikimasi tarpusavyje susijusias bylas laimėti. Esą „Veistui“ bus ne taip paprasta įrodyti, jog TRATC-as sutartyje buvo įsipareigojęs, kad per metus į gamyklą bus pristatyta 50 tūkst. tonų atliekų. Dabar jų – net trečdaliu mažiau, tad įmonė įrodinėja būtent dėl to ir patirianti nuostolių.
„600-tų puslapių sutartyje aš šio sakinio neradau. Jis prieštarautų ir valstybės požiūriui mažinti į sąvartyną patenkančių atliekų kiekį. Vadinasi, kuo labiau susitvarkom, kuo labiau atliekas atskiriam, tai neigiamai veikia „Veisto“ ekonomiką. Jeigu atskirai surinktume ir maisto atliekas, vėl šimtu procentų atsidurtume teisme“, – sakė direktorius.
Nebereikalaus pažymų
Komiteto pirmininkas Albinas Maslauskas domėjosi apie planuojamą rinkliavos nuostatų pakeitimą.
V. Domarkas paaiškino, kad bus siekiama sumažinti rinkliavos skyriaus apkrovą, mat dabar jam tenka užsiimti nereikalingais darbais. Antai kasmet gyventojai, turintys registruotą, bet nugriuvusį namą, kad ir tokį, kur vien pamatai likę, norėdami nemokėti mokesčio už atliekų išvežimą, turi TRATC-ui pristatyti įvairias pažymas.
Dabar planuojama tiesiog kartą užfiksuoti, kad pastatas yra nugriuvęs, o kas metai ar keli patys specialistai pravažiuotų ir patikrintų, ar niekas nepasikeitę.
„Gyventojams nebereikėtų popierių pas mus nešioti. Jų jau labai dideli kiekiai susikaupė“, – sakė V. Domarkas.
A. Maslauskas ataskaitoje pastebėjo, kad TRATC-as turi nemažai rinkliavos skolininkų, tačiau, direktoriaus teigimu, jų po truputį mažėja. Vasarį buvo priimtas dar vienas skolų administravimo specialistas, tad dabar darbuojasi du.
Šiuo metu didelis dėmesys skiriamas 2019 metų skolininkams, o anksčiau buvo daugiau dirbama su įsisenėjusiom skolom.
Po ilgų diskusijų komiteto posėdžio pabaigoje jo nariai balsavo, kad akcininkų susirinkime administracijos direktorius Vytautas Dičiūnas balsuotų už finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimą, pritartų ir 2020 m. bendrovės pelno (nuostolių) paskirstymui. Esą vienaip ar kitaip rietaviškių balsas tarp kitų akcininkų mažai ką lemia, mat jų akcijos sudaro tik dalelytę – 6 procentus. Vis dėlto, kad ir yra maži, anot A. Maslausko, pagarbos rietaviškiai nori. Anot jo, TRATC-o direktoriaus, valdybos ir Savivaldybės bendradarbiavimas turėtų būti glaudesnis.