Ugniagesių nūdiena: budi po vieną, važinėja tarybine technika

– Kaip skel­bia­ma, sa­vi­val­dy­bių ug­nia­ge­siams me­tams už­baig­ti trūks­ta net 1,5 mln. eu­rų, ki­ti me­tai nu­ma­to­mi dar skur­des­ni. Su­si­da­riu­si si­tua­ci­ja va­di­na­ma pa­vo­jin­ga. O kaip yra mū­sų ra­jo­ne? Ar tar­ny­bai pa­vyks­ta su­dur­ti ga­lą su ga­lu?

– Lė­šų, kaip ir vi­so­je Lie­tu­vo­je, trūks­ta. Ta­čiau nuo to lai­ko, kai bu­vo įsteig­ta mū­sų tar­ny­ba (praė­jo jau 12 me­tų), dar nė sy­kio ne­bu­vo, kad gruo­džio pa­bai­go­je neiš­mo­kė­tu­me dar­buo­to­jams al­gų. Dar­bo už­mo­kes­čio fon­do joms už­ten­ka. Bū­na, kad dar­buo­to­jai su­ser­ga, jiems tuo me­tu ne­rei­kia mo­kė­ti, taip ir su­tau­pom. Ieš­kom bū­dų, jei rei­kia, „ei­lu­tes pa­stum­dom“.

– Pa­gal ga­lio­jan­tį reg­la­men­tą, ko­man­do­je tu­ri bū­ti bent aš­tuo­ni ug­nia­ge­siai gel­bė­to­jai ir vie­nas sky­di­nin­kas, o kas­kart bu­dė­ti tu­rė­tų bent du ug­nia­ge­siai. Ar pa­vyks­ta lai­ky­tis šios tvar­kos? Ar ne­bū­na, kad dėl žmo­nių trū­ku­mo ug­nia­ge­sys lie­ka bu­dė­ti vie­nas, o tai reiš­kia, kad, ki­lus gais­rui, jam vie­nam teks vyk­ti jo ge­sin­ti?

– Iš tie­sų, jei kas­dien pa­gal gra­fi­ką bu­dė­tų po du ug­nia­ge­sius, su­si­da­ry­tų virš­va­lan­džiai. Už juos mo­ka­ma pu­sant­ro kar­to dau­giau. To ne­ga­li­me sau leis­ti – ne­tu­ri­me iš ko mo­kė­ti. Tai ir yra pa­grin­di­nė pro­ble­ma. Pa­si­tai­ko, kad dėl to ug­nia­ge­siams ten­ka bu­dė­ti ir po vie­ną. Iš vi­so mū­sų ra­jo­ne dir­ba še­šios ug­nia­ge­sių ko­man­dos po 9 žmo­nes, tai­gi – 54 ug­nia­ge­siai. Yra du ad­mi­nist­ra­ci­jos dar­buo­to­jai. Tad dar­buo­to­jų mums už­ten­ka, bet jie ne­ga­li dirb­ti pa­pil­do­mų va­lan­dų.

– Ta­čiau pa­lik­ti bu­dė­ti vie­ną ug­nia­ge­sį – pa­vo­jin­ga...

– Pa­gal nu­sta­ty­tus stan­dar­tus, į gais­rą tu­ri vyk­ti bent du ug­nia­ge­siai. Net su kvė­pa­vi­mo apa­ra­tu dėl sau­gu­mo į gais­rą vie­nas ei­ti ne­ga­li, tu­ri lauk­ti ki­tų ir su­da­ry­ti gran­dį. Ne­bent at­ve­jis ne­su­dė­tin­gas. Ta­čiau gais­ra­vie­tė­je jie ir ne­bū­na vie­ni. Kai­mo vie­to­vė­se į gais­rą pir­miau­sia at­sku­ba ar­čiau­siai esan­ti ko­man­da, pa­skui pri­si­jun­gia dar dvi.

– Sa­kot, šie­met lė­šų dar­buo­to­jų at­ly­gi­ni­mams kaž­kaip su­krapš­ty­si­te. Bet juk yra ir ki­tų iš­lai­dų: dar­bo ap­ran­gai, gel­bė­ji­mo įran­gai, ga­lų ga­le – gais­ri­nėms ma­ši­noms... Juk tech­ni­ką ir dar­bo prie­mo­nes taip pat rei­kia at­nau­jin­ti. Tam lė­šų už­ten­ka?

– In­ven­to­rių at­nau­ji­na­me kas me­tus, ug­nia­ge­sių gel­bė­to­jų ap­ran­ga taip pat kei­čia­ma re­gu­lia­riai. Di­des­nė pro­ble­ma dėl gais­ri­nių ma­ši­nų... An­tai Klai­pė­da, Kre­tin­ga jau ne­be­tu­ri ru­siš­kos tech­ni­kos. Ir ki­tur ap­link jos ne­bė­ra, o pas mus li­ku­si be­veik vien ta­ry­bi­nė... Tie­sa, ne­se­niai Sa­vi­val­dy­bė sky­rė eu­ro­pie­tiš­ką ma­ši­ną, ji ati­te­ko Ša­tei­kiams. Pla­te­liuo­se taip pat yra kiek nau­jes­nė – ją prieš 11 me­tų Sa­vi­val­dy­bė bu­vo ga­vu­si kaip pa­ra­mą iš mies­to par­tne­rio Men­de­no.

Vi­sų ki­tų se­niū­ni­jų gais­ri­nės – ta­ry­bi­nės. Jų ir de­ga­lų są­nau­dos di­des­nės, ir pra­va­žu­mas pra­stes­nis, ir pa­ts val­dy­mas... Šiuo­lai­ki­nė tech­ni­ka pa­ti­ki­mes­nė, pa­su­ki rak­te­lį – ir va­žiuo­ji, ga­ran­tuo­tai už­si­ves. O ru­siš­ka.. Ją ga­li už­ves­ti... ar­ba ne.

– Ug­nia­ge­sių gel­bė­to­jų pro­fe­si­nės są­jun­gos dėl lė­šų trū­ku­mo gra­si­na net strei­kais. Ar jung­tu­mė­tės prie jų?

– Mes ne­prik­lau­so­me pro­fsą­jun­gai. Pa­tys strei­kuo­ti ne­ga­lė­tu­me. Bet pro­tes­tuo­jan­čiuo­sius pa­lai­ky­tu­me – Prieš­gais­ri­nės ap­sau­gos ir gel­bė­ji­mo de­par­ta­men­tas mū­sų at­žvil­giu el­gia­si ne­gra­žiai. Bū­na, kad Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jai pa­tei­kia iš­kreip­tus duo­me­nis, esą mū­sų al­gos di­de­lės ir pa­na­šiai. An­tai Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja skel­bia pi­ni­gų sa­vi­val­dy­bėms (iš ten jie pa­sie­kia gais­ri­nin­kus – aut.) sky­ru­si pa­gal pa­čių tar­ny­bų pa­teik­tą mi­ni­ma­lių lė­šų po­rei­kį. Ta­čiau sa­vi­val­dy­bių šie pi­ni­gai kaž­ko­dėl ne­pa­sie­kė. Jie nu­sė­do kaž­kur de­par­ta­men­te...

Bu­vo ža­dė­ta, kad ug­nia­ge­sių ko­man­doms iš nu­ma­ty­tų 3,5 mln. bus skir­ta po 3 tūkst. eu­rų kiek­vie­nai. Mū­sų ra­jo­ne yra še­šios ko­man­dos, va­di­na­si, tu­rė­jo­me su­lauk­ti 18–20 tūkst eu­rų. Fi­nan­sa­vi­mo ne­ga­vo­me. Nors ža­dė­ta.

Iki me­tų ga­lo lė­šų dar ti­ki­mės ir iš ki­tur. Jau yra vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ro įsa­ky­mas sa­vi­val­dy­bėms pa­pil­do­mai skir­ti 2 ar 2,5 mln eu­rų. Per­nai iš šių do­ta­ci­jų mums pa­pil­do­mai te­ko 10 tūkst. eu­rų. Žiū­rė­sim, kaip bus šie­met.

– Ug­nia­ge­sio pro­fe­si­ja – itin rei­ka­lin­ga, dar­bas – at­sa­kin­gas ir pa­vo­jin­gas. Pa­gal ap­klau­sas žmo­nės iš vi­sų vals­ty­bi­nių ins­ti­tu­ci­jų la­biau­siai pa­si­ti­ki bū­tent ug­nia­ge­siais. O kaip su ap­mo­kė­ji­mu? Kiek mū­siš­kiai ug­nia­ge­siai gau­na „į ran­kas“?

– Ats­kai­čius mo­kes­čius, ug­nia­ge­siai gel­bė­to­jai už­dir­ba po 450–470 eu­rų. Pa­šal­pos dy­džio al­ga, nors ten­ka nuo­lat ri­zi­kuo­ti gy­vy­bė­mis. To­dėl daž­niau­siai tai nė­ra jų vie­nin­te­lis dar­bas – per tris lais­vas die­nas tarp pa­mai­nų kas ką su­ge­ba, tą ir dir­ba. Ūki­nin­kau­ja, ei­na į miš­ką.

Nuo sau­sio pir­mo­sios už­mo­kes­tis tu­rė­tų šiek tiek kil­ti. Kei­sis ba­zi­nė al­ga, koe­fi­cien­tas, pa­gal ku­rį mo­ka­ma. Apsk­ri­tai nuo sau­sio mi­ni­ma­li al­ga Lie­tu­vo­je di­dės vi­siems ją gau­nan­tie­siems. Bet mū­sų gais­ri­nin­kai, nors ir gau­na ko­ne mi­ni­mu­mą, į tą gru­pę ne­pa­ten­ka. Jie dir­ba nak­ti­mis, šven­čių die­no­mis. Už jas dau­giau mo­ka­ma. Be to, yra kva­li­fi­kuo­ti, o mi­ni­ma­li al­ga, ku­ri kils, mo­ka­ma tik ne­kva­li­fi­kuo­tiems dar­bi­nin­kams.

– Tai vis­gi kiek kai­nuo­ja iš­lai­ky­ti jū­sų tar­ny­bą? Ir kiek lė­šų rei­kė­tų, kad ji ga­lė­tų nor­ma­liai funk­cio­nuo­ti.

– Kas­met gau­na­me 30–40 tūkst. eu­rų ma­žiau nei pra­šom. Šie­met bu­vo­me su­skai­čia­vę, kad įstai­gai nor­ma­liai funk­cio­nuo­ti, neiš­lai­dau­jant, rei­kia 580 tūkst. eu­rų. O ga­vo­me 540 tūks­tan­čių. Per­nai bu­vo skir­ta be­veik 530 tūks­tan­čių. Duo­tų tuos trūks­ta­mus 30 tūkst., ga­lė­tu­me ir už virš­va­lan­džius su­mo­kė­ti, kad gais­ri­nin­kai vi­sa­da bu­dė­tų po du, ne­kel­da­mi pa­vo­jaus sau ir ap­lin­ki­niams. Da­bar esa­me su­var­žy­ti.