
Naujausios
– Kaip skelbiama, savivaldybių ugniagesiams metams užbaigti trūksta net 1,5 mln. eurų, kiti metai numatomi dar skurdesni. Susidariusi situacija vadinama pavojinga. O kaip yra mūsų rajone? Ar tarnybai pavyksta sudurti galą su galu?
– Lėšų, kaip ir visoje Lietuvoje, trūksta. Tačiau nuo to laiko, kai buvo įsteigta mūsų tarnyba (praėjo jau 12 metų), dar nė sykio nebuvo, kad gruodžio pabaigoje neišmokėtume darbuotojams algų. Darbo užmokesčio fondo joms užtenka. Būna, kad darbuotojai suserga, jiems tuo metu nereikia mokėti, taip ir sutaupom. Ieškom būdų, jei reikia, „eilutes pastumdom“.
– Pagal galiojantį reglamentą, komandoje turi būti bent aštuoni ugniagesiai gelbėtojai ir vienas skydininkas, o kaskart budėti turėtų bent du ugniagesiai. Ar pavyksta laikytis šios tvarkos? Ar nebūna, kad dėl žmonių trūkumo ugniagesys lieka budėti vienas, o tai reiškia, kad, kilus gaisrui, jam vienam teks vykti jo gesinti?
– Iš tiesų, jei kasdien pagal grafiką budėtų po du ugniagesius, susidarytų viršvalandžiai. Už juos mokama pusantro karto daugiau. To negalime sau leisti – neturime iš ko mokėti. Tai ir yra pagrindinė problema. Pasitaiko, kad dėl to ugniagesiams tenka budėti ir po vieną. Iš viso mūsų rajone dirba šešios ugniagesių komandos po 9 žmones, taigi – 54 ugniagesiai. Yra du administracijos darbuotojai. Tad darbuotojų mums užtenka, bet jie negali dirbti papildomų valandų.
– Tačiau palikti budėti vieną ugniagesį – pavojinga...
– Pagal nustatytus standartus, į gaisrą turi vykti bent du ugniagesiai. Net su kvėpavimo aparatu dėl saugumo į gaisrą vienas eiti negali, turi laukti kitų ir sudaryti grandį. Nebent atvejis nesudėtingas. Tačiau gaisravietėje jie ir nebūna vieni. Kaimo vietovėse į gaisrą pirmiausia atskuba arčiausiai esanti komanda, paskui prisijungia dar dvi.
– Sakot, šiemet lėšų darbuotojų atlyginimams kažkaip sukrapštysite. Bet juk yra ir kitų išlaidų: darbo aprangai, gelbėjimo įrangai, galų gale – gaisrinėms mašinoms... Juk techniką ir darbo priemones taip pat reikia atnaujinti. Tam lėšų užtenka?
– Inventorių atnaujiname kas metus, ugniagesių gelbėtojų apranga taip pat keičiama reguliariai. Didesnė problema dėl gaisrinių mašinų... Antai Klaipėda, Kretinga jau nebeturi rusiškos technikos. Ir kitur aplink jos nebėra, o pas mus likusi beveik vien tarybinė... Tiesa, neseniai Savivaldybė skyrė europietišką mašiną, ji atiteko Šateikiams. Plateliuose taip pat yra kiek naujesnė – ją prieš 11 metų Savivaldybė buvo gavusi kaip paramą iš miesto partnerio Mendeno.
Visų kitų seniūnijų gaisrinės – tarybinės. Jų ir degalų sąnaudos didesnės, ir pravažumas prastesnis, ir pats valdymas... Šiuolaikinė technika patikimesnė, pasuki raktelį – ir važiuoji, garantuotai užsives. O rusiška.. Ją gali užvesti... arba ne.
– Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos dėl lėšų trūkumo grasina net streikais. Ar jungtumėtės prie jų?
– Mes nepriklausome profsąjungai. Patys streikuoti negalėtume. Bet protestuojančiuosius palaikytume – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas mūsų atžvilgiu elgiasi negražiai. Būna, kad Vidaus reikalų ministerijai pateikia iškreiptus duomenis, esą mūsų algos didelės ir panašiai. Antai Finansų ministerija skelbia pinigų savivaldybėms (iš ten jie pasiekia gaisrininkus – aut.) skyrusi pagal pačių tarnybų pateiktą minimalių lėšų poreikį. Tačiau savivaldybių šie pinigai kažkodėl nepasiekė. Jie nusėdo kažkur departamente...
Buvo žadėta, kad ugniagesių komandoms iš numatytų 3,5 mln. bus skirta po 3 tūkst. eurų kiekvienai. Mūsų rajone yra šešios komandos, vadinasi, turėjome sulaukti 18–20 tūkst eurų. Finansavimo negavome. Nors žadėta.
Iki metų galo lėšų dar tikimės ir iš kitur. Jau yra vidaus reikalų ministro įsakymas savivaldybėms papildomai skirti 2 ar 2,5 mln eurų. Pernai iš šių dotacijų mums papildomai teko 10 tūkst. eurų. Žiūrėsim, kaip bus šiemet.
– Ugniagesio profesija – itin reikalinga, darbas – atsakingas ir pavojingas. Pagal apklausas žmonės iš visų valstybinių institucijų labiausiai pasitiki būtent ugniagesiais. O kaip su apmokėjimu? Kiek mūsiškiai ugniagesiai gauna „į rankas“?
– Atskaičius mokesčius, ugniagesiai gelbėtojai uždirba po 450–470 eurų. Pašalpos dydžio alga, nors tenka nuolat rizikuoti gyvybėmis. Todėl dažniausiai tai nėra jų vienintelis darbas – per tris laisvas dienas tarp pamainų kas ką sugeba, tą ir dirba. Ūkininkauja, eina į mišką.
Nuo sausio pirmosios užmokestis turėtų šiek tiek kilti. Keisis bazinė alga, koeficientas, pagal kurį mokama. Apskritai nuo sausio minimali alga Lietuvoje didės visiems ją gaunantiesiems. Bet mūsų gaisrininkai, nors ir gauna kone minimumą, į tą grupę nepatenka. Jie dirba naktimis, švenčių dienomis. Už jas daugiau mokama. Be to, yra kvalifikuoti, o minimali alga, kuri kils, mokama tik nekvalifikuotiems darbininkams.
– Tai visgi kiek kainuoja išlaikyti jūsų tarnybą? Ir kiek lėšų reikėtų, kad ji galėtų normaliai funkcionuoti.
– Kasmet gauname 30–40 tūkst. eurų mažiau nei prašom. Šiemet buvome suskaičiavę, kad įstaigai normaliai funkcionuoti, neišlaidaujant, reikia 580 tūkst. eurų. O gavome 540 tūkstančių. Pernai buvo skirta beveik 530 tūkstančių. Duotų tuos trūkstamus 30 tūkst., galėtume ir už viršvalandžius sumokėti, kad gaisrininkai visada budėtų po du, nekeldami pavojaus sau ir aplinkiniams. Dabar esame suvaržyti.
