Antradienio receptas. Į vamz­de­lius su­suk­ti vaf­liai

Šis ska­nės­tas, kaip juo­kė­si Lai­ma, – ne tik gar­dus, bet ir su sma­gia is­to­ri­ja.

„Bu­vau dar vi­sai jau­na, kai vie­na gas­pa­di­nė ma­ne pa­mo­kė tuos vaf­lius kep­ti. Ka­dan­gi pa­ti jo­kios pa­tir­ties vir­tu­vė­je ne­tu­rė­jau, griež­tai va­do­va­vau­si re­cep­tu. O ja­me tie vaf­liai bu­vo... be mil­tų. Tos mo­ters dar klau­siau, ar tik­rai ne­rei­kia mil­tų, ir ši ma­ne pa­ti­ki­no, kad ne­rei­kia. Pa­me­nu, iš­si­mai­šiau teš­lą ir pi­lu ją į vaf­li­nę, ta­čiau ši tik ga­rus iš­lei­džia, o vaf­liai ne­si­gau­na. Ta­da abu su vy­ru svars­tėm: juk į bly­nus mil­tų de­dam, tai ko­dėl į vaf­lius ne­rei­kia? Nu­ta­rėm įdė­ti. Ži­no­ma, pa­dau­gi­nom... Ne­kaž­kas mums ga­vo­si, bet per lai­ką re­cep­tą iš­to­bu­li­nau taip, kad da­bar jau ir ki­tiems ga­liu re­ko­men­duo­ti. Ma­no at­ra­di­mas – ku­ku­rū­zų krak­mo­las, dėl ku­rio vaf­liu­kai bū­na ir ska­nes­ni, ir tvir­tes­ni“, – pa­sa­ko­jo Lai­ma.

Mo­te­ris dar pa­mi­nė­jo, kad šiuos vaf­lius ne tik jos na­miš­kiai la­bai mėgs­ta, bet ir sve­čiai lie­ka su­ža­vė­ti. „Ne­se­niai jau­ni­mą iš sos­ti­nės jais vai­ši­nau. Tai vi­si vamz­de­liai aki­mirks­niu nuo sta­lo din­go“, – juo­kė­si plun­giš­kė.

Į vamz­de­lius su­suk­ti vaf­liai

Jiems rei­kės: 100 g svies­to, 1–2 kiau­ši­nių, 200 g cuk­raus, va­ni­lės, 250 g mil­tų, 50 g ku­ku­rū­zo krak­mo­lo, 200 ml van­dens.

Ge­rai iš­mai­šy­tą teš­lą rei­kia sam­te­liu pil­ti į elekt­ri­nę vaf­li­nę ir kep­ti, kol gra­žiai ap­skrus. Išim­tą vaf­liu­ką bū­ti­na kuo grei­čiau, dar karš­tą, su­suk­ti, nes at­vė­sęs pra­dės lū­ži­nė­ti.

Ska­naus!

LAI­MA