„Mykolo Oginskio rūmai – kultūros, meno ir inteligencijos židinys“

Žvilgs­nis at­gal

„Jei ne su­var­žy­mai, ap­ėmę visą žmo­niją, aš būčiau pa­ts lai­min­giau­sias žmo­gus pa­sau­ly­je. Lai­min­giau­si būtu­me mes vi­si, Že­mai­čių dailės mu­zie­jaus žmonės, nes mūsų sva­jonės, vil­tys iš­si­pildė – šian­dien ga­li­me drąsiai skelb­ti, kad su jūsų visų pa­gal­ba mes pri­kėlėme ku­ni­gaikš­čio M. Ogins­kio rūmus“, – svei­kin­da­ma­sis su ren­gi­nio da­ly­viais sakė ŽDM di­rek­to­rius Al­vi­das Ba­ka­naus­kas.
Prieš iš­var­din­da­mas per res­tau­ra­ciją at­lik­tus dar­bus, pir­miau­sia jis pa­kvietė at­si­gręžti at­gal, į 1873-uo­sius, kai M. Ogins­kis įsi­gi­jo šį dvarą iš gra­fo Pla­to­no Zu­bo­vo. Praė­jus še­še­riems me­tams, dva­ro te­ri­to­ri­jo­je iš­ki­lo rūmai, ku­riuos M. Ogins­kis kar­tu su žmo­na Ma­ri­ja gra­ži­no be­maž sep­ty­ne­rius me­tus.
Mi­rus ku­ni­gaikš­čiui, jo su­tuok­tinė Plungė­je neuž­si­bu­vo – 1914-ai­siais ji iš­vy­ko į Len­kiją. O koks rūmų li­ki­mas? 1921 me­tais jie bu­vo na­cio­na­li­zuo­ti, ku­ni­gaikš­čiui pri­klau­siu­sio­se erdvė­se įsikūrė žemės ūkio mo­kyk­la, „Saulės“ gim­na­zi­ja, Lie­tu­vos ka­riuo­menė. Bet blo­giau­sia rūmų dar laukė atei­ty­je –  1941-ai­siais, pra­si­dėjus ka­rui, jie bu­vo nu­nio­ko­ti ug­nies. Ir tik 1956 me­tais im­ta­si jų at­sta­ty­mo, res­tau­ra­ci­jos. Čia vėl įkur­din­tos švie­ti­mo įstai­gos. Pas­ku­tinė iš jų – sta­ty­bos tech­ni­ku­mas.
Rūmų re­ne­san­su ga­li­ma  va­din­ti 1994-uo­sius, kai Plungės vald­žia nu­tarė už­tik­rin­tais žings­niais ženg­ti rūmų at­nau­ji­ni­mo link. Ats­ta­ty­mo dar­bai pra­si­dėjo 2010 me­tais. Res­tau­ra­ci­ja, tiks­liai at­nau­ji­nant net smul­kiau­sias de­ta­les, užt­ru­ko 11 metų ir „su­valgė“ dau­giau nei 5 mln. eurų.


Rūmai ta­po neat­pažįs­ta­mi

Per dau­giau nei de­šimt­metį rūmai ta­po neat­pažįs­ta­mi. Išs­kir­tinės šio pa­sta­to erdvės bu­vo res­tau­ruo­tos re­mian­tis is­to­rinė­mis nuo­trau­ko­mis, į jas su­grįžo Ogins­kių lai­kus me­nan­tys bal­dai ir me­no kūri­niai. At­nau­jin­ta ir mu­zie­jaus eks­po­zi­cijų da­lis: įreng­ta in­te­rak­ty­vi prie­šis­torės ir ar­cheo­lo­gi­jos eks­po­zi­ci­ja.
„Ką jūs ma­to­te šian­dien, yra be­ga­li­nio, pa­siau­ko­jan­čio, kruopš­taus ir at­sa­kin­go dar­bo re­zul­ta­tas. Did­žiau­sią ačiū už šian­dien tu­rimą vaizdą no­ri­si tar­ti pro­jek­to va­do­vei, ar­chi­tek­tei Gra­ži­nai Kir­dei­kie­nei, ku­ri nuo pat pirmųjų dienų bu­vo taip įsi­jau­tu­si į rūmų res­tau­ra­ciją. Jos dėka vis­kas bu­vo tiks­lai ir kruopš­čiai pro­jek­tuo­ja­ma bei su at­sa­ko­my­be ir mei­le at­lie­ka­ma“, – ne­gailė­da­mas gra­žių žod­žių Pro­jek­ta­vi­mo ir res­tau­ra­vi­mo ins­ti­tu­to ar­chi­tek­tei kalbė­jo 
A. Ba­ka­naus­kas ir įteikė jai pa­nevė­žie­čio stik­lo dai­li­nin­ko Re­mi­gi­jaus Kriu­ko spe­cia­liai šiai die­nai su­kurtą lūžu­sios ko­lo­nos statūlėlę. Ant­ro­ji ko­lo­nos da­lis, di­rek­to­riaus žod­žiais, į ar­chi­tektės bei kitų prie res­tau­ra­ci­jos pri­si­dėju­siųjų ran­kas iš­ke­liaus, kai bus su­tvar­ky­ti vi­si dva­ro rūmų pa­sta­tai.
Ar­chi­tek­tei gra­žių žod­žių ne­gailė­jo ir UAB „Pa­ma­rio res­tau­ra­to­rius“ va­do­vas Al­das Kliu­kas, ku­rio tei­gi­mu, dirb­ti su to­kiu at­sa­kin­gu žmo­gu­mi – vie­nas ma­lo­nu­mas. Bend­rovės va­do­vas sakė ap­skri­tai likęs pa­ten­kin­tas dar­bu Plungės rūmuo­se ir net pri­si­pa­ži­no, kad ši res­tau­ra­ci­ja – vie­na įsi­min­ti­niau­sių per jo dar­bo is­to­riją.


Svar­bu ne pa­sta­tas, o jo tu­ri­nys

At­gi­mu­siais rūmais žavė­jo­si ir kultū­ros mi­nist­ras S. Kai­rys. Sve­čias ti­ki­no, jog la­bai nuo­sta­bus jaus­mas ži­nant, kad at­kur­ta tai, kas su­kur­ta ir puo­selė­ta ku­ni­gaikš­čių Ogins­kių. „Ti­kiuo­si, kad šie rūmai ir atei­ty­je iš­liks kultū­ros me­no ir in­te­li­gen­ci­jos ži­di­niu“, – sakė mi­nist­ras.
Jam ant­ri­no ir Plungės sa­vi­val­dybės me­ras Aud­rius Kli­šo­nis, pa­sak ku­rio, svar­biau­sia yra ne pa­sta­tas, o jo tu­ri­nys. Sa­vi­val­dybės va­do­vas sakė, kad jam pra­dėjus ei­ti me­ro pa­rei­gas, ne ma­žiau už pa­sta­to at­sta­tymą bu­vo svar­bu ir tai, kad į Plungę su­grįžtų iš čia anuo­met iš­vež­ti eks­po­na­tai. Ir jie pa­ma­žu grįžta bei puo­šia mu­zie­jaus erd­ves.
Su pa­ga­liau at­si­nau­ji­nu­siais rūmais plun­giš­kius svei­ki­no ir ki­ti Sa­vi­val­dybės at­sto­vai, Kultū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to Tel­šių sky­riaus vedė­ja Au­re­li­ja Rič­ku­vienė, Že­mai­čių „Al­kos“ mu­zie­jaus va­dovė Eva Ston­ke­vi­čienė bei ki­ti ren­gi­nio sve­čiai. Visų vėliau laukė įsi­min­ti­nas kon­cer­tas, do­va­no­tas gar­saus smui­ki­nin­ko Vil­hel­mo Če­pins­kio, jo žmo­nos, taip pat smui­ki­ninkės Vik­to­ri­jos bei gi­ta­ris­to Ser­ge­jaus Kri­ni­ci­no.
Kon­cer­tas abe­jingų ne­pa­li­ko. Po jo kultū­ros mi­nist­ras sa­vo feis­bu­ko pa­sky­ro­je rašė, jog šis trio su­kūrė ste­buklą. „Grįžtanti kultū­ra tu­ri žy­miai di­desnį po­veikį vien dėl to, kad yra la­bai pa­siilg­ta“, – dar pri­dūrė S. Kai­rys.
Vi­zi­to Plungė­je me­tu jis da­ly­va­vo ne tik M. Ogins­kio rūmų ati­da­ry­me, bet ir su­si­ti­ko su Kultū­ros cent­ro bei bib­lio­te­kos bend­ruo­menė­mis.
Po kon­cer­to ren­gi­nio da­ly­viai grupė­mis pa­kvies­ti pa­si­grožė­ti res­tau­ruo­tais rūmais bei at­nau­jin­to­mis eks­po­zi­ci­jo­mis, o pla­čio­ji vi­suo­menė tą pa­da­ry­ti galės šį šeš­ta­dienį: 15.30 val. nu­ma­ty­tas svei­ki­ni­mo žo­dis, res­tau­ruotų rūmų ati­da­ry­mas ir lan­ky­mas, 17 val. – pa­ro­dos „Že­mai­ti­jos ar­te­fak­tai An­ta­no Kriš­to­pai­čio ak­va­relė­se“ ati­da­ry­mas, 18 val. – Ar­vy­do Ba­ry­so fil­mo „Plungės kraš­tas“ prem­je­ra.