Naujausios
Kaip pasakojo Arenta, vardą jai išrinko mama, kuri 1987-ųjų birželio 7-ąją aštuonioliktąjį gimtadienį pasitiko jau ligoninėje, o birželio 8-ąją pasidovanojo sau pačią didžiausią ir prasmingiausią gyvenimo dovaną – dukrą.
Tiesa, jauna moteris išgyveno itin sudėtingą ir sunkų gimdymą, bet visa laimė, kad šalia buvo nuostabi medicinos sesutė Orinta, kuri besąlygiškai padėjo gimdyvei, ramino ją ir palaikė. Tvirtai rankose sūpuodama pirmagimę ir svarstydama, kokį vardą jai išrinkti, nutarė ją pavadinti nuostabiosios seselės garbei. Pakeitus porą raidžių, iš Orintos jos dukrytė tapo Arenta.
„Esu labai dėkinga savo tėvams, kad jie man sugalvojo tokį retą vardą. Atvirai pasakius, iki šiol dar nesu sutikusi savo bendravardės. Ir kur tik benueičiau ir prisistatyčiau savo vardu, visi labai nustemba, neretai prašo pakartoti ir, tiesą sakant, gana nelengvai įsimena mano vardą“, – pasakojo plungiškė, kartais ir Airida, ir Renata ar dar kitaip pavadinama.
A. Skrinskė dirba socialine darbuotoja vaikų dienos centre „Cyrulis“. Moteris pasakojo ne kartą svarsčiusi, sutapimas tai ar iš aukščiau likimo siųstas ženklas, kad ji pasirinko padėti kitiems – lygiai kaip ir ją priėmusi bei jos mamą sunkiu metu palaikiusi sesutė gimdymo namuose. Matyt, kiekvienas iš mūsų gimdamas atsinešame ir savo misiją, užduotį, tik ne visiems ją pavyksta išsiaiškinti. O štai Arenta džiaugiasi atradusi savąjį pašaukimą, galimybę padėti vaikams.
Prieš metus A. Skrinskė baigė socialinio darbo bakalauro studijas ir nusprendusi, kad nedarys ilgos pertraukos, rudenį kibo į magistro studijas Klaipėdos universitete. Ne taip seniai sėkmingai išsilaikė pirmojo semestro sesiją, o nuo vasario vidurio su didžiuliu užsidegimu kibo į tolimesnius mokslus, mat dega noru dar labiau gilinti savo žinias. Moteris nė kiek neabejoja, kad ši veikla yra jos pašaukimas.
„Jaučiuosi esanti savo rogėse“, – kalbėdama apie darbinę veiklą ir mokslus sako plungiškė. Ją pažįstantieji žino, kad Arenta yra meniškos sielos žmogus. Kad ir kaip būtų užsiėmusi, visada stengiasi rasti laiko ir įvairiems rankdarbiams: dekupažui, floristikos darbams, mezgimui, nėrimui ar vėlimui iš vilnos.
Ne taip seniai atrado ir dar vieną įtraukiantį pomėgį – paveikslų tapymą pagal skaičius. Ši veikla, anot pašnekovės, puikiai atpalaiduoja, nuramina ne tik protą, bet ir sielą, o galutinis rezultatas neretai pranoksta visus lūkesčius.
Na, o kai išgirdome apie prieš trejus metus plungiškės atrastą dar vieną širdžiai mielą užsiėmimą, net antakiai pakilo iš nuostabos. Pasirodo, moteris žavisi motociklais ir negali sulaukti šiltojo metų sezono, kada kartu su vyru šoks ant plieninio žirgo ir lėks važinėtis. Visko gali būti, jog vieną dieną ji ir pati nuspręs sėsti prie motociklo vairo, bet kol kas mėgaujasi savo sutuoktinio draugija bei vairavimu.