Linos RUIBIENĖS nuotraukos
Reginos siūtas Ontė neretai tampa įvairių švenčių ir vakarėlių siela
Kuliškė Regina Malakauskienė dar būdama maža mergaitė labai troško tapti mokytoja. Šiandien moteris drąsiai teigia, kad savo svajonę išpildė net su kaupu. Vos prieš pora mėnesių pradinių klasių mokytoja nusprendė savo vietą užleisti jaunesniems kolegoms ir dabar visą laisvą laiką skiria siuviniams bei kelionėms.

Siuvimas įaugęs į kraują

R. Malakauskienė siūti išmoko pati dar būdama jauna mergaičiukė. Tiek mama, tiek močiutė buvo gabios siuvėjos, tad mergaitė kasdien galėjo stebėti jas iš šono, o reikalui esant – ir pasimokinti. Kiek vėliau Regina sumanė lankyti siuvimo kursus, kad patobulintų savo įgūdžius. Ir nesigailėjo – bebaigdama dvyliktą klasę savarankiškai pasisiuvo net dvi puošnias išleistuvių sukneles.

Vėliau sukūrusi šeimą kartu su vyru (jį prieš metus išlydėjo Anapilin) siūdavo rankines iš odos – anuomet tai buvo itin populiarus verslas.

„Mes buvome puiki komanda, viską darydavome drauge, vienas kitam padėdavome. Atveždavo toks žmogus jau paruoštas iškarpas, o mums likdavo tik jas susiūti. O dabar pagrindinis mano darbas ir užsiėmimas yra įvairių rūbų, kuprinių taisymas, rekonstravimas. Labai džiaugiuosi, kad galiu dirbti tai, ką mėgstu, ir klientų turiu visą pulką“, – pasakojo moteris.

R. Malakauskienė nustebino papasakojusi, kad net sau įvairių drabužių pasisiuva – nuo palaidinių iki sportinės aprangos komplektų. Pamačiusios jos garderobą draugės, kolegės ar kaimynės iškart žino, į ką kreiptis originalių ir vienetinių rūbų.

Pirmieji rankdarbiai

R. Malakauskienė su vyru užaugino dukrą ir sūnų, tad pirmoji jos pasiūta skudurinė lėlytė buvo skirta dukrelei. Supratusi, kad darbas pavyko puikus, moteris netrukus ėmėsi kurti ir kitokius gaminius iš medžiagų atraižų, panaudodama antrines žaliavas.

Visą gyvenimą praleidusi apsupta pradinukų, mokytoja ir jiems prigalvodavo originalių darbelių. Iš nereikalingų indelių nuo skalbimo miltelių, pieno butelių, konservuotų daržovių skardinių pasigamindavo pieštukinių, stilizuotų katinų, velykinių kiškučių ar vazelių gėlėms merkti.

„Ir savo vaikams, kol buvo maži, ir dabar dviem anūkėms turiu prigaminusi pačių įvairiausių dovanų. Nors visi žino, kokia nenuspėjama ir originali galiu būti, bet vis tiek visada maloniai nustemba, pamatę mano kurtus rankdarbius“, – pasakojo kuliškė.

Po kurio laiko, kai ranka ir akis jau buvo gerai įgudusios, R. Malakauskienė ėmė siūti raganas. Ir šios susilaukė tokio populiarumo, kokio kuliškė sakėsi nė sapne nesapnavusi. Paklausta, kiek raganų gimė jos rankose, moteris tik gūžtelėjo pečiais ir pridūrė, kad skaičių įvardinti labai sunku – tikrai daug, greičiausiai net keletą šimtų.

nuotrauka
Daugiau kaip trisdešimt metų R. Malakauskienės didžiausia aistra – rankdarbiai
 

Rankų darbo gaminiai, anot pašnekovės, puikiai tinka dovanoti įvairioms progoms. Kuliškė ne kartą yra vykusi prekiauti į muges, be to, klientai ją ir patys neretai susiranda. Regina neslėpė, kad būdama geros „dūšios“ ji savo kurtais gaminiais yra ne vieną apdovanojusi, o jos siūtas firmines „trys viename“ rankines turbūt turi kas antras kuliškis.

nuotrauka
Kuliškė kartais sulaukia originalių užsakymų. Antai sykį žmogus paprašė pasiūti močiutę
 

Vėl sėdo prie vairo

Paklausta, kokių dar turi mėgiamų veiklų, R. Malakauskienė iškart suskubo pasakoti apie meilę kelionėms po Lietuvą ir svečias šalis, kurių jau nemažai aplankė. O dabar ruošiasi dar vienai kelionei, į kurią vyks gruodžio pradžioje.

„Kol dirbau mokykloje, aš ir dar kelios kolegės buvome tikros kelionių fanės. Ką ten buvome – tebesame tokios iki šiol. Kiek daug Lietuvos miestų ir įdomių lankytinų vietų esam apkeliavusios, taip pat ir užsienyje pabuvojusios. Tik mes sėsdavome ne į lėktuvą, o į autobusą. Juo keliauti dar smagiau, daugiau skirtingų vietų gali pamatyti. Nuo penktos klasės visada kartu pasiimdavau ir savo vyriausiąją anūkę.“

Po brangaus vyro netekties kuliškė sakė supratusi, kad atėjo metas pokyčiams – po dvidešimties metų pertraukos teko vėl sėsti prie automobilio vairo ir savarankiškai leistis į kelią. Pagrindinės kelionės kryptys dabar būna pas artimuosius ir giminaičius, kurie gyvena skirtinguose Lietuvos miestuose, o pajutusi, kokia laisvė yra vairuoti, sakė ir turistinių išvykų daugiau pasiplanuos kartu su vyresniąją sese.

Knygos ir mezgimas

Kad dienos ir tamsūs vakarai neprailgtų, R. Malakauskienė mėgsta megzti bei skaityti. Įsitaisiusi šiltai priešais televizoriaus ekraną, į rankas čiupusi virbalus, ji pamiršta visus dienos rūpesčius ir liūdesio – kaip nebūta. O jeigu pritrūksta veiksmo, skuba atsiversti detektyvinio žanro knygą ir tada kartu su veikėjais leidžiasi tyrinėti nusikaltimus bei ieškoti pagrindinio įtariamojo.

„Turiu ir pati sukaupusi šiokią tokią namų biblioteką – vaikai žino mano pomėgį, tad kartais sulaukiu dovanų iš jų knygų. Jos mane atpalaiduoja, nuramina ir nukelia į visai kitokią aplinką“, – dėstė mintis pedagogė.

Bet nereikia manyti, kad Regina mėgsta vienatvę. Pašnekovė atnešė parodyti, kokių interaktyvių žaidimų ji turi sukūrusi šventėms, kad susirinkęs būrys žmonių galėtų smagiai leisti laiką. O prieš keletą metų gimęs personažas Ontė sulaukia ne tik mažųjų žiūrovų nuostabos – ir suaugusieji, pamatę žmogaus ūgio kuliškės siūtą veikėją, lieka be žado.

R. Malakauskienė prisipažino, kad nėra nė dienos, jog sėdėtų rankas sudėjusi ir galvotų, ką čia tokio įdomaus nuveikus. Priešingai – veikli moteris vos spėja suktis ir nepastebi, kaip ankstyvą rytą pakeičia vakaro tamsa.

Visiems skaitytojams moteris palinkėjo taip pat susirasti mėgiamą veiklą, ir tada pasaulis nušvis kitomis spalvomis.