Naujausios
Aidas gimė Šateikiuose. Dabar jau miręs tėvelis gyveno netoli Šateikių, o mama buvo kilusi iš Mosėdžio. Šateikiuose Aidas pradėjo lankyti darželį, bet dėl to laimingas nesijautė ir prisipažino, kad ne kartą buvo pabėgęs iš jo. Vėliau šeima persikėlė į Plungę, čia mama dirbo ligoninėje, o tėvas elektriku. Šeimoje be Aido augo jaunesnis brolis Juozas, šiandien miškininkas, brolis Marius – IT specialistas, ir sesuo Jurgita – psichologė, visur reikalinga ir visų viliojama.
Plungėje Aidas pradėjo lankyti naują, tik ką atidarytą vadinamąją penktąja vidurine (dabar „Ryto“ pagrindinė). Prisimena, kaip prieš mokslo metų pradžią visi tėvai noriai ėjo į talką paruošti mokyklos patalpas rugsėjo pirmajai.
Mokykloje pašnekovas buvo guvus vaikas, ką patvirtinti galiu ir aš pats. Ypač patiko fizika, nes mokytojas Aloyzas Lukavičius mokėjo sudominti šia disciplina. Geru žodžiu plungiškis mini ir kitus mokytojus, ypač klasės vadovę Vidą Turskytę. Gal todėl ir vėliau jos vadovaujamai mokyklai ne kartą pagelbėjo.
Paauglystėje Aidas kartu su klasės draugu Virgiu Vaičiuliu ir kiek vyresniu Vygandu Ivanausku Plungėje ėmė ruošti techniką diskotekoms ir jas vesti – visi domėjosi muzika. O polinkiui link techninių dalykų įtakos turėjo ir tėvo elektriko įrankių „terbos“ turinys bei tai, kad reikėjo jam padėti įrengiant elektros instaliaciją atidaromoje parduotuvėje „Eglė“.
Vaikinas tapo penktosios vidurinės mokyklos pirmos laidos abiturientu. Abejonių, kur toliau mokytis, nebuvo – įstojo į dabartinio Kauno technologijos universiteto Radiotechnikos fakultetą, kur jau studijavo minėtas bičiulis V. Ivanauskas. Studijas universitete iki šiol prisimena kaip darbą, derinamą su mokslu ir mažytėmis, bet mielomis studentiškomis akimirkomis.
Kadangi tėvai nelabai galėjo prisidėti prie studijų, kartu su Vygandu pradėjo montuoti palydovines antenas. Tekdavo vykti į Marijampolę, ten „iškaulyti“ veltui anteną, ją įrengti klientui ir tik po to atsiskaityti su geradariu. Pasirodė, kad šios antenos ypač paklausios Plungėje. Tad tolimesnė darbinė veikla dėliojosi tarp Kauno ir Plungės.
„Naujuoju buitiniu“ vadinamame pastate Plungėje kūrėsi daugybė įmonių. Viena jų nusipirko brangų nuotraukų spausdintuvą. Kad jį apsaugotų, paprašė įrengti signalizaciją. Taip 1995 metais Aido įkurtai įmonei „Strategas“ atsivėrė dar didesnės galimybės. Tačiau dviem draugams teko išsiskirti: Aidas, kaip ir tėtis, liko dirbti su elektros reikalais, o Vygando tėtis buvo santechnikas, tad ir sūnus pasuko į santechnikos verslą.
Aidas nesigaili tokio sprendimo. Buvo neramūs laikai, signalizacijos reikėjo ir miesto, ir kaimo parduotuvėms, ir poliklinikoms, ir mokykloms, ir privačioms namų valdoms. Galima buvo verslą plėsti, tačiau paklausė kolegų – konkurentų, kad į Klaipėdą nėra ko eiti, nes ten konkurencija per didelė ir pelnai maži.
Šiandien plungiškis laikosi kitokios verslo koncepcijos: geriau mažiau, bet užtikrintai. Dabar kiekvienas gali nusipirkti vaizdo stebėjimo kameras ir kitokią techniką, žino jos kainas, tad pelną neša tik darbo kultūra, bendravimas su klientais.
Kaip aktyvus pilietis Aidas buvo pastebėtas ir politikų, tapo liberalių partijų nariu ir net keturias kadencijas buvo išrinktas į Savivaldybės tarybą. Šiandien prisipažįsta, kad per tuos šešiolika metų neturėjo nė minties pasinaudoti savo padėtimi, todėl negali suprasti tų politikų, kurie dabar „dega“ Andriaus Tapino kūrenamam lauže.
Dabar Aidas nebėra nei Savivaldybės tarybos, nei Liberalų Sąjūdžio narys. Nutarė, kad gerus darbus galima daryti ir pasitraukus iš politikos. Sako, jog gal vakar buvo protingesnis, todėl naiviai norėjo keisti pasaulį, o šiandien semiasi išminties, kad galėtų keisti save. Palengvėjo.
O štai Plungės LIONS klubo veiklos vyras nesikrato. Net tapo antruoju klubo prezidentu, o po ketverių metų – Lietuvos LIONS apygardos gubernatoriumi. Nuo tada plungiškių klubas tapo šio judėjimo flagmanu Lietuvoje ir šios vietos nebeužleidžia.
Dar besimokydamas universitete Aidas pro bendrabučio langą matydavo į paskaitas Lengvosios pramonės fakultete skubančią liekną merginą Dianą. Pasidomėjęs sužinojo, kad ji kaunietė, bet turi giminių ir Plungėje, tad susitikimai tęsėsi ir Plungės diskotekoje. O 1995 metais, kai buvo registruota įmonė „Strategas“, jiedu atšoko vestuves.
Šiandien Diana dirba kartu su vyru, o laisvalaikiu savanoriaudama „Plungės priglaustukuose“ stengiasi padėti benamiams šunims ir kačiukams, nes jaunystėje norėjo tapti veterinarijos specialiste. Šeima užaugino puikią dukrą Vasarę, kuri baigė kinezeterapijos studijas ir dabar dirba Kaune, bei šaunų sūnų Jokūbą, studijuojantį Vilniaus Gedimino technikos universitete mechatroniką-robotiką.
Aidas su šeima apkeliavo visus žemynus, išskyrus Antarktidą ir Australiją. Sako, kad kelionėse jį domina ne poilsis, o žmogaus esybės slėpiniai, atsiskleidžiantys tapyboje, skulptūroje ir architektūroje, taip pat gamtos grožis.
Pokalbis pakrypsta ir į filosofinę plotmę. Plungiškiai žino, kad Kėsai yra įvairių renginių (tarp jų ir tarptautinio Mykolo Oginskio festivalio) rėmėjai. Gelbėja ir kaimo žmonėms, mokykloms, darželiams, saviveiklininkams. Todėl Aidą džiugina sutikti paprasti žmonės„deimančiukai“ – jų gyvenimiški malonumai, jų paprastumas. Juk iš tikro: labai paprasta būti laimingu, bet labai sunku būti paprastu. Tokiu, koks yra Aidas.