Naujausios
Dirba mėgiamą darbą
L. Urnėžienė pradėdama pokalbį papasakojo, kad yra pati tikriausia žemaitė – užaugo pirmajame Plungės mieste pastatytame penkiaaukštyje ir šio miesto išsižadėti neketina.
Dar būdama visai jaunutė įsidarbino liaudies kūrybos gaminių įmonėje „Minija“, tekstilės skyriuje, kur teko pakuoti, stovėti prie preso, lyginti bei dar daug kitų darbų išbandyti. Vėliau buvo gyvenimo etapas, kada teko svetimos šalies duonos paragauti, bet supratusi, jog užsienyje niekas nelaukia išskėstomis rankomis, sugrįžo atgal į gimtąją Plungę.
Prieš aštuonetą metų, galima sakyti – atsitiktinumo dėka, likimo vėjai moterį atnešė į Plungės lopšelį-darželį „Rūtelė“ – jo skalbykloje sąžiningai ir kruopščiai dirba iki šiol.
„Šiame darbe aš jaučiuosi labai laiminga, man čia tikrai gera. Ramiai ateinu jau nuo 7-os valandos ryto ir pirma pasidarau tuos darbus, kurie yra susikaupę iš vakaro, išplaunu ir išlyginu viską, kas vaikučiams bus reikalinga anksti ryte: seilinukus, patalynę, rankšluostukus“, – pasakojo moteris.
O turėdama laisvo laiko L. Urnėžienė mėgsta čiupti į rankas vąšelį ir atsiduoti kūrybai – jau ir nebesuskaičiuotų, kiek servetėlių yra nunėrusi. Užsiimant tokia veikla, pasak jos, pasimiršta slogi nuotaika, visi užgriuvę dienos rūpesčiai ir net varginantys skausmai.
Dar vienas mūsų pašnekovės pomėgis – tautiniai šokiai, kuriuos lankė būdama studentė. Tik dabar truputį apmaudu, kad Plungėje nerandanti tokių užsiėmimų, kuriuos galėtų lankyti kartu su bendraamžiais, mokytis valso, polkos ar kitų šokių žingsnelių.
Beje, reikia paminėti, kad L. Urnėžienė dabar yra ir aistringa futbolo sirgalė – dar nėra praleidusi nė vienų Plungės futbolo komandos „Babrungas“, kurioje žaidžia jos paauglė anūkė, rungtynių.
Jaučia dėkingumą genams
Vis tik susitikus L. Urnėžienę labiausiai knieti ne apie jos darbą ar pomėgius paklausti, o apie įspūdingo ilgio plaukus, neseniai pelniusius jai antrąją vietą ilgakasių konkurse.
Moteris papasakojo, kad per visą gyvenimą jos plaukai buvo kirpti tik du kartus, o ir dažyti juos poreikio nejaučianti – žilo plauko nė su žiburiu nerastum.
Savo stora kasa plungiškė galėjo pasigirti jau nuo mažų dienų. Moteris svarsto, kad už tai tikriausiai turėtų būti dėkinga tėveliui, kuris taip pat galėdavo puikuotis storais ir vešliais plaukais.
Sulaukusi 16-os metų Laima nutarė nebekirpti plaukų ir ilgai laikėsi šio sau duoto žodžio. Tik perkopusi ketvirtą dešimtį ir paraginta sesers nusirėžė ilgą kasą iki pat ausų galiukų...
Bet po apsilankymo kirpykloje plungiškė pasakojo nemokėjusi sutvarkyti savo naujosios šukuosenos ir nuolat jautėsi taip, lyg būtų palapinę ant galvos užsidėjusi. Teko apsišarvuoti kantrybe ir dar kartą atsiauginti ilgą kasą. Bet tada ir vėl ją nusikirpo. Kas tuo metu šovė į galvą, sako negalinti įvardinti iki šiol.
Galiausiai sulaukusi penktos dešimties ir supratusi, kad drastiškų eksperimentų jau gana, plungiškė pati sau davė pažadą, kad jos plaukai daugiau niekada nematys žirklių. Šio pažado sėkmingai laikosi iki šiol. Lapkričio 26 dieną Klaipėdoje, Švyturio arenoje, vykusiame „Pasaulio ilgaplaukių“ konkurse išmatuota ir užfiksuota, kad L. Urnėžienės plaukai yra 131-o centimetro ilgio.
„Kadangi visą gyvenimą turiu ilgus plaukus, vieną dieną ėmiau ir nusprendžiau sudalyvauti konkurse bei išbandyti savo laimę. Kartu buvo smalsu pasikalbėti su bendramintėmis, kurios taip pat turi ilgus plaukus, pasidomėti, kaip juos augina ir prižiūri. Man gražu žiūrėti į ilgaplaukes, nes jų tikrai nėra daug“, – sakė plungiškė.
Grožio ir jaunystės paslaptis
Knietėjo ir mums išgirsti, kokia yra įspūdingų Laimos plaukų paslaptis, tačiau moteris patikino kažkokio išskirtinio recepto, kaip juos prižiūrėti, neturinti. Pašnekovė sakė naudojanti tik šampūną. Kartais, jei skuba išeiti, plaukus džiovinanti džiovintuvu, bet jeigu tik įmanoma, stengiasi visai jo nenaudoti.
Kalbai pasisukus apie amžių labai lengva susipainioti, nes pašnekovė gali didžiuotis ne tik įspūdingais plaukais, bet ir skaisčia, lygia oda, laime švytinčiomis akimis. Moteris prisipažino veido odos priežiūrai taip pat skirianti mažai dėmesio, o ir kosmetikos naudojanti minimaliai. Vienintelė priemonė, kurią visada galima rasti jos rankinėje ar vonios kambaryje, – veido kremas.
Ilgaplaukė neslėpė kasdien sulaukianti pagyrų ir dėmesio iš praeivių, ypač vyresnio amžiaus, kurie pamatę storą Laimos kasą ar vėjyje besiplaikstančius palaidus plaukus net aikteli iš nuostabos.
O štai L. Urnėžienės dukra ir sūnus savo mamos kitaip atrodančios nė neįsivaizduoja. „Jie manęs kitokios net nėra matę, tad mano šukuoseną priima natūraliai ir visai jos nesureikšmina“, – kalbėjo pašnekovė ir pridūrė, kad, įdomus dalykas, po minėto konkurso iš artimųjų rato pasipylė raginimai pagaliau nusikirpti plaukus. Paklausti, kodėl tą siūlantys, artimieji sakė logiško paaiškinimo neturintys, bet įsivaizduojantys, kad trumpus plaukus bus lengviau ir paprasčiau prižiūrėti.
„Po tokių intensyvių raginimų man gimė viena šauni idėja. Dabar mano plaukų ilgis siekia 131-ą centimetrą, tad išsikėliau sau tikslą – auginsiu, kol pasieksiu savo pačios ūgį – 157-is centimetrus. O tada pamąstysiu apie vizitą į kirpyklą“, – juokėsi plungiškė.