Naujausios
Ilgametis Seimo narys, buvęs Premjeras mirė staiga ir netikėtai. Suprantama, kaip į tai reagavo bendražygiai, kaip reagavo oponentai, bet man buvo įdomu, kaip reaguoja paprasti žmonės. O kur geriau tą sužinosi, jei ne feisbuko platybėse ir komentaruose po straipsniais.
Daugelis tiesiog reiškė gailestį ir užuojautą artimiesiems, kaip ir dera. Bet esu matęs ir kitokių atsiliepimų tokiomis „progomis“, o šiaip net bijau, kad kažkam mirus tokie komentatoriai gali peržengti visas padorumo ribas. Laimei, G. Kirkilas išlydėtas pagarbiai. Gal dėl to, kad mokėjo derėtis, tartis ir bendradarbiauti, kas didelei daugumai politikų – tamsus miškas. Juk jo bendradarbiavimas su konservatoriais ir Vytautu Kubiliumi padėjo išsaugoti Vyriausybę ir stabilumą šalyje.
Po neregėtai sunkių derybų JAV Atstovų rūmai didele balsų persvara patvirtino 61-o milijardo dolerių pagalbos paketą Ukrainai. Senatas ir Prezidentas netruko savo pareigas atlikti. Aišku, Ukrainos pergalei tiek neužteks, bet gal dabar ir Europos Sąjunga taps drąsesnė bei taip pat ženkliau prisidės?!
Visgi mane jaudino kas kita. Buvo žinoma, kad Atstovų rūmai tikrai pritars šiai pagalbai, bet jų pirmininkas Maikas Džonsonas niekaip nesiryžo pateikti šio projekto darbotvarkėje, nes bijojo, jog saviškiai – respublikonai – išvers jį iš posto. Ryžosi tik patyręs, kad tada demokratai rūmuose jį palaikys.
Kur čia didžios šalies didi demokratija, jei vienas žmogus, gelbėdamas savo pareigas, gali sustabdyti tokį judesį? Galiu suprasti šį žmogų, bet negaliu suprasti tos Konstitucijos, tų įstatymų ar rūmų tvarkų, kurios tai leidžia.
Panašius dalykus matome ir kaimyninėse šalyse, panašiai kai kuriose srityse yra ir pas mus Lietuvoje. Tai todėl, kad visados yra žmonių, kurie nori „tvirtos ir plaukuotos“ rankos, lyg tai ji galėtų viską nulemti.
Štai Gediminas Kirkilas buvo šiek tiek kitoks.