Naujausios
Padėka Alksniupius kūrusiam žmogui
Alksniupių bendruomenė ilgametį tuometinio „Draugo“ kolūkio pirmininką ir šio krašto kūrėją Algirdą Malinauską pagerbė jo atminimui surengtame prisiminimų vakare.
Laima AGANAUSKIENĖ
alaima@skrastas.lt
Alksniupiai pagerbė A. Malinauską
Prisiminti kelis dešimtmečius šalyje ir už jos ribų žinomam ūkiui vadovavusį A. Malinauską, kuriam šiemet būtų sukakę 90 metų, alksniupiečiai pakvietė jo bendražygius, draugus, buvusius darbuotojus.
Puikiai ūkininkavusį žemdirbį prisiminė ir pagerbė į renginį atvykę jo kolegos Edmundas Adomavičius, Pranas Meilus, Rimgaudas Vaičiulis, Algirdas Venckus, Algimantas Bagdonavičius, Kęstutis Andrijauskas. Renginyje dalyvavo jo dukra Valentina Seliokienė.
Prisiminimų vakare demonstruota dokumentinė medžiaga apie „Draugo“ kolūkį-milijonierių įvairiais jo gyvavimo laikotarpiais. Šia medžiaga alksniupiečiams leido pasinaudoti kraštietė, Lietuvos kino studijos archyvų direktorė Miglė Vaičiulytė.
„Mes daug už ką esame dėkingi šiam žmogui – už tai, kad po trupinėlį sukūrė išskirtinę gyvenvietę, kad čia buvo išugdyta daugybė puikių darbuotojų, kad mums, čia dirbantiems ir gyvenantiems, pavydėjo daugelis.
Negalima nubraukti žmogaus gyvenimo vien už tai, kad jis gerovę kūrė tarybiniais metais. Mes A. Malinauską vertiname ir gerbiame už jo nuveiktus gerus darbus ir padėtus pamatus šiam kraštui. Jis – gero ūkininkavimo pavyzdys. Kažin, kiek buvo tais laikais nepartinių vadovų, kuriems buvo suteiktas socialistinio darbo didvyrio vardas?
Mirus A. Malinauskui, Tėvas Stanislovas prie kapo duobės tarė: „Lietuvai penki tokie Malinauskai – Lietuva būtų, kaip Šveicarija“. Manau, šie žodžiai daug pasako apie žmogų“, – sakė viena iš renginio organizatorių, visuomeninės organizacijos „Kaimo bendruomenė – Draugas“ vadovė Laima Didžbalienė.
„Svarbu žmogui sudaryti normalias sąlygas“
Pasak bendruomenės vadovės, „Draugo“ pirmininkas visada buvo griežtas, bet teisingas ir rūpinosi savo žmonėmis.
A. Malinauskas spaudai duotame interviu 1981 metais yra sakęs: „Žmogui svarbiausia sudaryti normalias darbo ir gyvenimo sąlygas, pasirūpinti jo šeimos nariais, kad vaikai galėtų mokytis, lankyti darželį, kad moterys irgi rastų tinkamą užsiėmimą. Normalų žmogų visuomet trauks ten, kur geras uždarbis, gera ūkinė tvarka.
Štai pagaliau pradedame asfaltuoti centrinę gyvenvietę, atsikvėpsime nuo dulkių ir purvo. Statome brangius kanalizacijos valymo įrenginius. Ir vasarą, ir žiemą Alksniupiuose bus jauku ir tvarkinga. O auklėjamajame darbe svarbiausia pasiekti, kad pats žmogus suprastų, kas jam galima ir kas ne, jaustų saiką ir laiką“.
A. Malinauskui skirtas renginys – pirmas iš numatomo renginių ciklo, kurį užbaigs kitų metų gegužę surengta kraštiečių šventė. Jos metu planuojama atidaryti muziejų ir pristatyti atsiminimų knygą apie Alksniupių krašto kūrėją A. Malinauską.
Prisiminimai apie A. Malinauską
„Mūsų pirmininkas išmanė visas sritis: kiaulininkystę, agronomiją, statybą, mechanizaciją, bitininkystę, sodininkystę, žinojo kaip megzti, kaip virti valgį. Negailėjo savęs, nežiūrėjo koks oras, svarbu darbą padaryti, to mokė ir mus – draugiečius.
Žmonės dirbo ir žinojo, kad dirba savo gerovei ir ateičiai, buvo skatinami gerai dirbti, buvo mokamos premijos, darbininkai jas gaudavo kas pusmetį, o specialistai – metams pasibaigus. Melžėjos už labai gerą darbą gaudavo auksinių grandinėlių, kilimų, poilsinių kelionių.
Draugiečiai turėjo poilsio namelius Šventojoje ir Druskininkuose. Turėjome pirtį–skalbyklą, kaip pirmininkas sakydavo, kad moterims lengviau būtų, vaikų lopšelį-darželį , kad moterys galėtų dirbti, mokyklą, gražius kultūros namus, sveikatingumo kompleksą, kad žmonės po darbų pailsėtų, pasigydytų, kino salę, fermose – poilsio kampelius, persirengimo kambarius, dušus, kad po darbo į namus grįžtume švarūs.
Nemėgo abejingų žmonių. Jeigu vikšriniu traktoriumi reikėdavo pervažiuoti kur nors asfaltą, tai reikėdavo pirma pasidėti lentas, tik po to važiuoti, kad nesugadintum dangos, o dabar niekas nebesaugo, to nebėra. Pats niekada nebuvo abejingas žmogui, jeigu bėda – visada padėdavo“.
Povilas Janušauskas, karvių fermos vedėjas
„Aš jį prisimenu kaip labai darbštų, atkaklų ir užsispyrusį, ryžtingai siekiantį savo tikslų suvalkietį. A. Malinauskas nemažai nukentėjo nuo stalininės valdžios. Jo tėvas, Lietuvos policijos pareigūnas, buvo ištremtas į Sibirą ir negrįžo. Algirdo vadovavimo metu Alksniupiai suklestėjo. Jis viską numatė 20-30 metų į priekį, nenorėjo ir nemokėjo gyventi tik šia diena“.
Iš pokalbio su Antanu Adomavičiumi 2000 metais.
„Džiaugiuosi, kad papuoliau į tą kraštą, sukūriau šeimą, gavau didelės gyvenimiškos patirties, dirbdama ir pažindama puikų žmogų ir vadovą A. Malinauską“.
Virginija Valienė, ilgametė zootechnikė
Bendruomenės nuotr.
SUKAKTIS: Algirdui Malinauskui šiemet būtų sukakę 90 metų.
PAGERBIMAS: Algirdo Malinausko pagerbimo renginyje dalyvavo jo dukra Valentina Seliokienė.
ALKSNIUPIAI: Alksniupių gyvenvietė išsiplėtė ir suklęstėjo A. Malinausko vadovavimo „Draugo“ kolūkiui metais.