Naujausios
Pagyvenusiųjų organizacija – kaip sielos atgaiva
Pagyvenusių žmonių asociacijos Joniškio skyrius lapkričio pabaigoje minėjo 15 metų įkūrimo sukaktį. Buvusi pedagogė Stefanija Guščinienė sako, kad dalyvavimas organizacijoje, kuri kaip šeima, jai suteikia dvasios atgaivą. O Eugenija Ramonienė tvirtina, kad atėjusi į Pagyvenusių žmonių asociaciją ji net nepajuto, kad jau yra pensijoje, nes veikla ir supantys žmonės sukuria reikalingumo kitiems pojūtį.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Realizuoja savo pomėgius
50 metų darbo stažą turinti buvusi lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Stefanija Guščinienė į Pagyvenusių žmonių asociacijos Joniškio skyrių atėjo pakviesta kitos šios organizacijos narės Valerijos Vaičiūnienės. Tąsyk vyko susitikimas su medikais, buvo mokoma rytinės mankštos.
„Labai patiko, pasijaučiau tarsi šeimoje. Juk mes ten visi panašaus suvokimo, amžiaus“, – atvirauja joniškietė.
Įsijungusi į organizacijos veiklą moteris rado, kur realizuoti savo pomėgius. Knygomis besidominti joniškietė pasirinko gausios Pagyvenusių žmonių organizacijos „Mūzų mylėtojų“ sekciją, literatūriniuose renginiuose pristato rašytojų bei kitų žinomų autorių kūrybą. Šiais metais surengtame Kristijono Donelaičio kūrybos minėjime Stefanija Guščinienė pasakojo apie jo literatūrinį palikimą.
O jos parengto Pauliaus Širvio kūrybos pristatymo prašė ir rudiškiečiai, taip buvę įdomu.
Padėjo rengti organizacijos leidinius
Buvusi pedagogė labai mėgsta poeziją, domisi lietuvių autorių kūryba, taip pat apsilanko ir literatų klubo „Audruvė“ bei bibliotekos literatūriniuose renginiuose, tad po to turi ką papasakoti bičiuliams iš pagyvenusių žmonių organizacijos.
Stefanija Guščinienė kartu su Stanislava Mickevičiene ir Bronislava Petniūnaite rengė medžiagą Pagyvenusių žmonių asociacijos Joniškio skyriaus pirmajai knygelei, pristatančiai organizacijos veiklą, ir išleistai 2007 metais. Jos užduotis buvo paruošti pagrindinius tekstus. Pedagogė dalyvavo ir antros knygelės „Žiemgala – gimtoji mūsų žemė“, leistos 2013 metais, redakcinėje kolegijoje.
Nesijaučia viena
„Jaučiuosi, kad esu savame rate. Kai jubiliejai – pasveikina, jei bėda, žinai, kad padės, ranką išties. Aš visų organizacijos narių pasiilgstu. Gatvėje susitikę ne tik pasisveikiname, pasišnekame, bet, būna, nueiname kavos išgerti“, – pasakoja joniškietė.
Ją džiugina organizuojamos ekskursijos. Pastaruoju metu ypač sužavėjo išvyka po Latvijos pilis, kurios metu susitiko su buvusio Latvijos Prezidento Ulmanio anūku ir jo žmona lietuvaite Gražina.
PŽA pasirinko išėjusi į pensiją
Kita joniškietė Eugenija Ramonienė, visą gyvenimą dirbusi medicinos sesele, taip pat į Pagyvenusių žmonių asociaciją (PŽA) atėjo pakalbinta geros pažįstamos. Kaip tik tuo metu moteris apsisprendė išeiti į pensiją, nes dukra po motinystės atostogų turėjo dirbti, ir ji nusprendė prižiūrėti mažą anūkę.
„Nusivilkau baltą chalatą, pakabinau ir išėjau liūdna. Galvojau, kad bus labai sunku priprasti be tiesioginio darbo. Tačiau dalyvavimas PŽA organizacijoje man neleido jaustis pamirštai, užpildė tuštumą. Nors pradžioje narių turėjome nedaug, kukliai susirinkdavome kokie 20–25 žmonės kultūros centre, pasėdėdavome, atsinešę lauknešėlių, arbatos, buvo jauku“, – mena E. Ramonienė.
Moteris netrukus buvo išrinkta į PŽA Joniškio skyriaus Joniškio miesto valdybą, jai pavesta tvarkyti narių sąrašus. Taip pat ji buvo viena iš tų žmonių, kurie kitus organizacijos narius informuodavo apie būsimus renginius, pakviesdavo į juos.
Pagyvenusieji prieš didžiąsias metų šventes pradėjo lankyti vienišus žmones, talkinti Raudonajam kryžiui dirbti labdaros sandėlyje.
Daug priklauso nuo vadovių
Buvusią medikę labai sužavėjo susitikimai su šviesaus atminimo medike ir publiciste Filomena Taunyte, žolininke Adele Karaliūnaite, išvyka ir susitikimas su taip pat šviesaus atminimo Tėvu Stanislovu.
Organizacija ilgainiui labai išaugo, joje įsikūrė atskiros sekcijos pagal pomėgius – meno, rankdarbių, kulinarijos ir kitos.
„Man labai patikdavo kulinarija. Tačiau dabar, kai silpnesnė sveikata, reikia prižiūrėti sergantį vyrą, taip aktyviai nebegaliu dalyvauti veikloje. Tačiau visą laiką seku spaudoje, kas apie PŽA rašoma“, – sako E. Ramonienė.
Joniškietė geru žodžiu mini organizacijos buvusią ir dabartinę vadoves. Bronislava Petniūnaitė visada stebino gerumu, padeda patarimais. Ji paskatino organizaciją pasirūpinti ir karo veteranais, kurie buvo pamiršti ir labai pasiilgę dėmesio.
Dabar vadovaujanti Stefanija Skirmantienė – ypač tolerantiška, mandagi.
„Nors mes ir pagyvenę, bet nenusigyvenę: mokame bendrauti, norime daug ką pamatyti, sužinoti“, – teigia E. Ramonienė.
Autorės nuotr.
PALYGINIMAS: Eugenija Ramonienė apie PŽA Joniškio skyrių sako: „Nors mes ir pagyvenę, bet nenusigyvenę: mokame bendrauti, norime daug ką pamatyti, sužinoti“.
ŠEIMA: Buvusi pedagogė Stefanija Guščinienė sako, kad Pagyvenusių žmonių asociacijoje jaučiasi kaip šeimoje.