Pro Tytuvėnus važiuoja mažiau traukinių

Pro Tytuvėnus važiuoja mažiau traukinių

Pro Tytuvėnus šiuo metu pravažiuoja po 10 – 18 traukinių per parą. Pasak budėtojų, anksčiau per pamainą, trunkačią pusę paros, pravažiuodavo po 24 traukinius. Sumažėjo judėjimas, sumažėjo ir darbuotojų. Tačiau geležinkelis vis tiek duoda darbo kelioms dešimtims žmonių.

Regina MUSNECKIENĖ

reginamus@skrastas.lt

Budėtojos džiaugiasi geresnėmis darbo sąlygomis

Tytuvėnų geležinkelio stotis. Anksčiau čia sustodavo keleiviniai traukiniai. Tytuvėniškiai ir kiti rajono ar aplinkinių rajonų gyventojai traukiniu galėjo nuvažiuoti į Rygą ar Kaliningradą. Pravažiuodavo daug prekinių traukinių – apie pusšimtis per parą.

Dabar buvusioje geležinkelio stoties laukimo salėje – budėtojos postas. Stotis renovuota. Įrengta pagal europinius reikalavimus. Įeiti galima tik su elektronine kortele.

Budėtoja džiaugiasi geromis darbo sąlygomis. Sovietiniais laikais budėtojos be savo tiesioginio darbo – sutikti ir išleisti traukinius – turėdavo prisinešti malkų ir anglių, užsikurti krosnį, išvalyti patalpas. Dabar patalpos šildomos elektra. Įrengtos taip, kad būtų lengva tvarkyti.

Tačiau budėtojos turi atlikti ir taip vadinamąjį komercinį darbą. Anksčiau stotyse dirbdavo priėmėjai, derintojai, kasininkai. Dabar tokių darbuotojų nėra. Ir budėtojų sumažėjo. Dirba keturios budėtojos ir viršininkas. Jis ir pats dirba budėtoju, kai darbuotojas išleidžia atostogų.

Patalpoje šeši kompiuteriai. Kiekviename skirtinga informacija ir skirtinga programa. Visus juos valdo budėtoja. Skaičiuoja mokesčius, rengia dokumentus.

Geležinkeliai sujungia širdis

Budi Antanina Simakova. Moteris gyvena gretimame kaime. Budėtoja dirba jau 31 metus. Graži, tvarkinga geležinkelininko uniforma vilkinti moteris lietuviškai kalba su akcentu. Ji – baltarusė. Atvažiavo mokytis į Vilniaus geležinkelininkų technikumą. Lietuvoje ištekėjo, gavo paskyrimą. Čia ir liko.

Antanina sako, jog Tytuvėnų geležinkelio stotyje budėtoja dirba dar viena baltarusė. Anuomet geležinkelininko profesija sujungdavo ne vieną širdį.

Moteris budės 12 valandų. Rytoj turės laisvą dieną, naktį budės, po to turės porą laisvadienių. Toks pamaininis jos darbas. Prie naktinių budėjimų per tris darbo dešimtmečius priprato.

Pagrindinė budėtojos užduotis – sutikti ir išleisti traukinius. Jai skambina iš kaimyninių Viduklės ir Jonaitiškės stočių. Klausia, ar galima išleisti traukinį. Antanina skambina tvarkdariui į Vilnių. Šis informuoja su sustojimu ar be sustojimo važiuos traukinys, suteikia kitos reikalingos informacijos.

Tuomet budėtoja kolegėms duoda sutikimą išleisti traukinį iš kaimyninės stoties. Pati prie pulto reguliuoja geležinkelio pervažos šviesoforą.

Darbas, pasak Antaninos dabar sudėtingesnis. Nors traukinių pravažiuoja gerokai mažiau negu sovietiniais laikais, per parą – po 10 – 18. Budėtojos turi kitų pareigų. Tačiau kai darbo daugiau, įdomiau. Greičiau prabėga 12 valandų pamaina.

Užpelkiuose keitė bėgius

Šalia geležinkelio stoties – dar vienas nedidelis pastatėlis. Čia įsikūrusi geležinkelio meistrija.

Vyrų brigada grįžta baigusi darbą. Šiandien keitė geležinkelio bėgius Užpelkiuose.

Jau trisdešimt metų kelio darbininku dirbantis Kazimieras Kneižys iš Tytuvėnėlių kaimo pasakoja, jog sovietiniais laikais prie geležinkelio dirbo daugiau darbininkų. Buvo penkios brigados po 6 – 7 žmones. Dabar dirba trys brigados – iš viso 17 žmonių.

Žinoma, anuomet ir darbo buvo daugiau. Geležinkelis būdavo labiau apkrautas. Ir bėgiai būdavo ne tokie kieti. Dabar stambesni, kietesni ir patvaresni. Be to, dabar daugiau darbų atlieka technika. Mažiau rankų darbo.

Netoliese – krūva senų ąžuolinių pabėgių. Juos atvežė, nes kai kur renovuoja geležinkelį. O pabėgiai – dar geri, tvirti, ąžuoliniai. Panaudos tose vietose, kur kelias senesnis.

Vyrai tvarko ne tik geležinkelį. Šalia bėgių turi kirsti krūmus, pjauti žolę.

Kas rytą atvažiavę į meistriją jie gauna užduotis. Geležinkelio būklė nustatoma defektoskopu. Darbininkai siunčiami ten, kur įtrūkę bėgiai ar yra kitokių problemų. Kartais bėgius ar pabėgius pavagia, kartais sugadina vandalai.

Autorės nuotr.

GELEŽINKELIS: Beveik per valandą, kol kalbinome geležinkelininkus, pro Tytuvėnus nepravažiavo nė vienas traukinys.

DARBAS: Tytuvėnėliuose gyvenantis Kazimieras Kneižys jau tris dešimtmečius prie geležinkelio turi darbo.

STOTIS: Buvusioje stotyje įrengtas modernus budėtojų postas.

MEISTRAI: Užpelkių kaime pakeitę bėgius meistrai ruošėsi namo.

ISTORIJA: Atnaujinant stoties pastatą neužmiršta įamžinti ir skaudžią Lietuvos istoriją.