Naujausios
Užarė morkas ir atleido darbininkų
Daržoves auginantis ir jų perdirbimo cechą įkūręs Girnikų kaimo ūkininkas Algimantas Vaupšas stebisi tariama valstybės pagalba ūkininkams. Dėl Rusijos embargo lietuviškiems maisto produktams ūkininkui „nuplaukė“ rinka, kuri būtų pirkusi 3000 tonų jo ūkyje užaugintų morkų. Maža to, beveik visą vasarą ūkyje lankosi tikrintojai. Esą ūkininkas per mažai moka darbininkams.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
"Ant kilimėlio"
Beveik šimtą darbo vietų Girnikų, Užvenčio ir aplinkinių kaimų gyventojams sukūręs Algimantas Vaupšas ką tik grįžo iš Šiaulių. Pasakoja, jog Mokesčių inspekcija kvietė „ant kilimėlio“ pasiaiškinti, kodėl darbininkai gauna mažus atlyginimus. „Suprantu, Mokesčių inspekcija dirba savo darbą, – sako A.Vaupšas. – Bet jeigu žmogus prastai dirba, kartais po savaitę neina į darbą, girtauja? Negi jam privalau mokėti lygiai su visais? Turiu storiausią pasiaiškinimų dėl darbo drausmės bylą. Kas dirba, tas uždirba normaliai. O tie, kurie dirba ne visu etatu ar daro pravaikštas, gauna tiek, kiek dirba.
Nuo pavasario ūkyje tikrintojai keičia vienas kitą, nors po kelias dešimtis tūkstančių litų sumoku „Sodrai“ ir Mokesčių inspekcijai.“ Dėl valstybės politikos ūkininkas prarado didžiulę rinką Rusijoje. O valstybė, užuot padėjusi, dar spaudžia žemdirbius. 15 patikrų per metus.
Prarado pelningą rinką
650 hektarų dirbantis A. Vaupšas augina javus ir daržoves. Burokėliai, morkos, kopūstai ir bulvės – išskirtinės kokybės. Kadangi įkūrė daržovių perdirbimo cechą, kopūstus raugia. Burokėlius verda ir fasuoja į vakuumines pakuotes. Parduoda net skustas bulves.
Prekybos tinklai perka ir ūkininko morkas. Ne per seniausiai A.Vaupšas už 360 tūkstančių litų nupirko specialių konteinerių, kad morkos gerai išsilaikytų per žiemą. Jas savo saugyklose ūkininkas išlaiko kokybiškas iki naujo vasaros derliaus.
Per dvejus metus ūkininkui atsipirko konteineriai. Šiemet jau turėjo gauti pelno.
Morkų praėjusį pavasarį ūkininkas pasodino daugiau, nes buvo sudaręs sutartį su Rusija. Šios šalies valgytojai ketino pirkti 3000 tonų morkų. Ankstesniais metais Rusijos prekybininai kas savaitę išsiveždavo po 40 – 50 tonų. Tačiau Rusijai paskelbus embargą, ūkininkas neturėjo kur dėti gerai užderėjusių morkų. Kiek tilpo, sudėjo į sandėlius, į kaupus. 1000 tonų skyrė labdarai. Daugiau derliaus niekas nepaėmė net veltui.
Todėl nuo 15 hektarų morkų net nenuėmė. Užarė laukus su visu derliumi. „Baltarusiai būtų pirkę ir mokėję po 35 centus už kilogramą. Bet už šią kainą turėjome dar nuplauti ir nuvežti, – pasakoja A. Vaupšas. – Už tokią kainą nebūtų atsipirkusios net transporto išlaidos. Labiau apsimokėjo nė nenuimti derliaus.“
Nuostoliai
Nori nenori ūkininkas turi skaičiuoti nuostolius. Vidutinis derlius iš hektaro – 50 tonų morkų. Iš 15 hektarų būtų prikasęs apie 750 tonų morkų. Už toną šiemet, kadangi yra perprodukcija, pirkėjai moka po 400 litų. Pavasarį būtų galėjęs gauti ir po litą.
Užardamas morkas ūkininkas prarado mažų mažiausia 300 tūkstančių litų. Be to, paruošti dirvą, nupirkti sėklą, pasodinti ir išauginti hektarą morkų jam kainuoja apie 8000 litų. Vadinasi, prarado dar 120 tūkstančių litų.
Nacionalinė mokėjimų agentūra dėl Rusijos embargo ūkininkui padengs tik dalį nuostolių. Už hektarą neparduotų morkų ketina mokėti 3820 litų. Bet tai neatpirks net išauginimo kaštų.
Dabar morkas ūkininkas veža "Maisto bankui". Bet neaišku, kada valstybė su juo atsiskaitys. O pats ūkininkas dar yra skolingas už trąšas. „Gerai, kad daugiašakis ūkis. Gausiu išmokas už javų pasėlius – atiduosiu skolas, – guodžiasi ūkininkas. – Lietuvoje nėra valgytojų. Jauni, sveiki išvažiavę. Kitų perkamoji galia – menka. Tuo tarpu plačiajai Rusijai vos spėdavom plauti morkas. Kitos valstybės pinigai pas mus nusėsdavo. Išsiveždami sumokėdavo 70 procentų avansą, likusieji pinigai į sąskaitas įplaukdavo per tris dienas nuo išsivežimo. Geriau su Rusija būtume susipykę po Naujųjų metų. Būčiau pardavęs šitą derlių. Pavasarį apsėjęs žemę javais. Palikęs tik dešimt darbuotojų ir leidęs žiemą be rūpesčių Egipte.“
Atleido 15 darbininkų
Pastaruoju metu ūkininkas atleido apie 15 darbininkų. Kol kas šis procesas nėra labai skausmingas. Atleidžia išgeriančius, nenorinčius dirbti, darančius pravaikštas.
Vėliau teks atleisti ir geriau dirbančių. Kadangi dalyvauja išskirtinės kokybės projekte, dar kurį laiką turės auginti bent 120 hektarų burokėlių, kopūstų, bulvių ir morkų.
Šiuo metu 75 užventiškiai pas ūkininką dar turi darbo. Kas bus rytoj – neaišku. Šiųmetį derlių, kiek jo paliko, tikisi parduoti. Juolab kad kopūstus ir agurkus raugia. Perdirba ir kitas daržoves.
Ūkininkas apgailestauja, kad sunkiai dirbančiam žemdirbiui tenka atsakyti ne tik už savo triūso rezultatus, bet ir už valdžios politiką. Priedo atlaikyti konkurenciją. Į Lietuvos rinką sparčiai veržiasi lenkai. Jie raugintais kopūstais jau užkaišioja mažesnius prekybos taškus.
Autorės nuotr.
DARBAS: Daržovių perdirbimo ceche ir sandėliuose darbo dar turi kelios dešimtys žmonių.
NEVILTIS: Neapdairi ir neversli valstybės politika griauna sunkiai įsitvirtinančių ūkininkų ir verslininkų planus, niekais paverčia pasiekimus ir sunkiai surastas rinkas. „Lietuva praskolinta. Kažkas turės tas skolas atiduoti. O mano karta į pensiją turbūt turės eiti 90 metų,“ – nevilties neslepia Algimantas Vaupšas.
DERLIUS: Šiemet morkos gerai užderėjo. Be to Algimantas Vaupšas daug hektarų augino Rusijos rinkai. Rusijai paskelbus embargą, morkų pilni sandėliai ir konteineriai. Nėra kur dėti.
KOPŪSTAI: Šviežius kopūstus ūkininkas tiekia vidaus rinkai. Didesniąją dalį raugia.