
Naujausios
Politinis ar ekonominis sprendimas?
Vieni posėdžiavusieji tokiame perėjime įžvelgė politinių motyvų, mat kelią iš Šiaulių į Panevėžio GMP, kuriai vadovauja liberalė Rūta Ramoškienė, glėbį praskynė Plungės ir Rietavo merai, priklausantys tam pačiam Liberalų sąjūdžiui. Kiti dievagojosi, jog tame politikos – nė lašo, o vien tik ekonominiai skaičiavimai, kadangi atsisakius šiauliškių, kurie naudojasi privačiu ryšiu, dispečerinės paslaugų Plungės GMP per metus sutaupytų apie 23 tūkst. eurų.
Tarp šių dviejų garsiai ir emocingai viena kitai oponavusių pusių buvo ir tokių, kurie ragino užmiršti politiką ir finansus, nes kalbant apie greitąją medicininę pagalbą nėra svarbu nei viena, nei kita. Svarbiausia – kad į gyventojų iškvietimus būtų reaguojama greitai, ir kad žmonės sulauktų kokybiškos pagalbos.
Priekaištavo savivaliavus
Priminsime, kad Plungės greitoji savo dispečerinės neteko 2013-aisiais. Pagal to meto valstybinę politiką visos mažosios šalies GMP turėjo pirkti šią paslaugą iš didžiųjų miestų GMP stočių. Tąkart Plungės rajono savivaldybės taryba sutiko, jog Plungė, kaip ir kitos Telšių apskrities savivaldybės, sutartį pasirašytų su šiauliškiais.
O neseniai paviešinta žinia, jog Plungės GMP direktorė Rasa Mončienė nusprendė nutraukti bendradarbiavimą su Šiauliais ir rugsėjį pasirašė sutartį su Panevėžio miesto GMP stotimi, kuria ši įsipareigojo dispečerinės paslaugą pradėti teikti jau nuo lapkričio 1-osios.
Sužinojus tai suklusta, ar įstaigos vadovė galėjo savavališkai priimti tokį sprendimą, nederinusi jo su Savivaldybės taryba. Susirūpinta ir tuo, ar nutraukus ryšius su šiauliškiais Plungėje bus palikta klasterinė greitosios brigada, skubanti į iškvietimus dėl infarkto, insulto bei sunkių traumų. Šioje brigadoje, kurią praėjusių metų rudenį įkūrė Šiaulių GMP, dirba 16 darbuotojų. Didžioji dalis – tos pačios Plungės greitosios vairuotojai ir slaugos specialistai, tad panaikinus šią brigadą jie netektų dalies darbo krūvio, be to, neaišku, ar likusios Plungės greitosios brigados spėtu laiku reaguoti į visus iškvietimus.
Derino su merais
Pirmąsyk šį klausimą iškėlus Sveikatos ir socialinės apsaugos komiteto posėdžio metu
R. Mončienė kalbėjo, kad jokios savivalės čia nebuvo. Esą noras atsisakyti Šiaulių dispečerinės paslaugų buvo ne jos asmeniškas, o visos apskrities GMP vadovų. Ir perėjimas derintas ne politikams bei savivaldybių vadovams už nugarų, o tarpininkaujant visų keturių savivaldybių merams.
Direktorė pasakojo, kad tiek ji, tiek kolegos iš kaimyninių savivaldybių yra nepatenkinti Šiaulių GMP paslaugomis. Esą ši įstaiga naudojasi privačios įmonės tiekiamu ryšiu ir jau buvo ne vienas atvejis, kai jam ėmus strigti sutriko duomenų perdavimas. Pasak R. Mončienės, pretenzijas dėl to išsakius paslaugos teikėjui – Šiaulių GMP, gautas atsakymas, kad ši nieko padaryti negalinti, esą dėl visko kaltas tas privatininkas.
Jos poziciją palaikė ir Plungės rajono meras Audrius Klišonis. Pasak jo, tiek Plungės, tiek kitų miestų GMP vadovai derinti šio sprendimo su Tarybomis neturėję. Esą Vyriausybės atstovas išaiškino, kad savivaldybių valdomos įstaigos turi teisę pačios nuspręsti, iš ko pirkti paslaugas. Ir šis atvejis – ne išskirtinis.
Ministro žodis – lemiamas
Įdomu tai, kad praėjusią savaitę Savivaldybę ir Tarybos narius pasiekė sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos pasirašytas raštas, išsakantis priešingą poziciją. Ministras dėsto, kad sprendimai, iš ko GMP pirkti dispečerinės paslaugas, turi būti derinami ne tik su savivaldybių tarybomis, bet ir su pačia ministerija.
Būtent šiuo ministro raštu Savivaldybės tarybos valdantieji ir nutarė vadovautis, balsuodami už tai, kad būtų palikta galioti 2013-aisiais pasirašyta sutartis su Šiaulių GMP dispečerine, o šių metų rugsėjį R. Mončienės ir Panevėžio GMP sudaryta sutartis pripažinta niekine.
Plungė ir Rietavas liko, Telšiai ir Mažeikiai perėjo
Šis sprendimas palies ir Rietavo savivaldybę, kuri valdo mažąją Plungės GMP akcijų dalį. O Mažeikių ir Telšių greitosios vis dėlto nutarė pirkti dispečerinės paslaugą ne iš Šiaulių, o iš Panevėžio. Kaip sakė prie Tarybos posėdžio nuotoliniu būdu prisijungęs Telšių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro GMP skyriaus laikinasis vedėjas Linaras Vaitkus, mažųjų miestų greitosioms privatus ryšys darosi per brangus.
„Tie 23 tūkst. eurų Plungės greitajai – tai naujas automobilis lizingu, nauja apranga darbuotojams ir nauji defibriliatoriai. Pats esu ne vieną žmogų išgelbėjęs, bet galiu tą daryti tik su kokybiška įranga. Ir tikrai yra skirtumas, pagaminta ji 2008 ar 2018 metais. Valstybė suteikia ryšį veltui, bet ne, turim pirkti iš privatininko, kuris gali ateiti ir kitąmet paprašyti dar didesnių pinigų. Mes nebeišgalim jam mokėti“, – kalbėjo jis, bet tuoj sulaukė plungiškių politikų reakcijos – „Tik nereikia mūsų gąsdinti.“
Vis dėlto po ilgų diskusijų sutarta, kad prie klausimo, iš ko pirkti dispečerinės paslaugaus, ateity būtina grįžti. Kad sprendimą būtų galima priimti aptarus visas galimas alternatyvas, o ne paskubomis verčiantis per galvą.
