
Naujausios
Nori įteisinti veiklą
Kulių bendruomenės „Alantas“ prašymas leisti miestelio muziejui tapti ŽDM filialu aptartas per pirmadienį vykusį Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdį. Savo pageidavimą kuliškiai motyvuoja tuo, kad vietinių entuziastų tvarkomas ir prižiūrimas Kulių krašto muziejus veikia jau penkis dešimtmečius, tačiau iki šiol neturi oficialaus statuso ir negauna jokio finansavimo. Esą dėl šios priežasties jo veiklos galimybės – labai ribotos.
Įteisinti savo veiklą muziejus būtų norėjęs ir anksčiau, tačiau neturėjo tokios galimybės, mat įsikūręs Telšių vyskupijai priklausančiame istorinio paveldo pastato pusrūsyje. Vyskupija muziejui leido juo naudotis be jokio užmokesčio, tačiau užkirto kelią oficialiai įsiregistruoti, nes nebuvo apsisprendusi dėl tolesnės pastatų paskirties.
Šiemet vyskupija savo poziciją pakeitė ir su bendruomene sudarė ilgalaikę patalpų panaudos sutartį, taip atverdama galimybę oficialiai įteisinti muziejų.
Skeptikus kuliškiai ramina, aiškindami, jog pastaruosius metus Kuliai – itin lankomi. Žmonės atvyksta į šį kraštą pasivaikščioti Juozo Tumo-Vaižganto, Sofijos Kymantaitės ar knygnešių takais. Neaplenkiamas ir Kulių krašto muziejus.
„Matydami augantį susidomėjimą, bandome objektyviai įvertinti savo gebėjimus ir galimybes gerinti muziejaus veiklą. Mums būtinos pagalbos tikimės iš Žemaičių dailės muziejaus, todėl prašome Kulių krašto muziejui suteikti šios įstaigos filialo statusą“, – Savivaldybei atsiųstame rašte rašo „Alanto“ pirmininkė Agnė
Alčauskienė.
Anot jos, ši galimybė jau aptarta su ŽDM administracija.
Ji esą neprieštarauja globoti Kuliuose esantį muziejų.
Kažkada patys atsiskyrė
Apie tai, kad turistai pastaraisiais metais itin pamėgo Kulius ir čia esančius objektus, kalbėjo ir posėdyje dalyvavusi to krašto istorikė Zuzana Jankevičienė.
Kuliškės teigimu, tapęs ŽDM filialu Kulių krašto muziejus pakiltų į visai kitą lygmenį. „Mums labai reikalinga ir metodinė pagalba“, – aiškino
Z. Jankevičienė, retoriškai klausdama, jei Žemaitės memorialinis muziejus gali būti ŽDM globoje, kodėl tokia galimybė turėtų būti atimta iš
Kulių muziejaus?
Plungės rajono savivaldybės vicemerė Asta Beierle-Eigirdienė buvo linkusi palaikyti kuliškių iniciatyvą. O štai ŽDM direktoriaus pavaduotoja bei Savivaldybės tarybos narė Jolanta Skurdauskienė pažėrė Kuliams pastabų. Esą netiesa, kad Kulių krašto muziejus niekada neturėjo oficialaus statuso. Buvo metas, kai šis muziejus buvo to paties ŽDM padalinys, bet vėliau savo noru atsiskyrė.
Dar J. Skurdauskienė atkreipė dėmesį į tai, kad rajone yra ir daugiau kritinėje situacijoje atsidūrusių muziejų, kurie taip pat turi labai gerą potencialą. Vienas tokių – Žemaičių Kalvarijoje įsikūręs Vytauto Mačernio muziejus. Be to, neaiškus ir Akademiko Adolfo Jucio progimnazijoje esančio muziejaus likimas. Tad Kulių muziejus tikrai nėra vienintelis, į kurį reikia atsigręžti.
Peržiūrės visų muziejų perspektyvas
ŽDM vadovas Alvidas Bakanauskas nebuvo toks kategoriškas kuliškių prašymui. Esą reikia palaikyti gražias iniciatyvas, be to, Kuliuose kultūrinis gyvenimas – tikrai suaktyvėjęs, muziejus irgi lankomas. Bet, direktoriaus aiškinimu, šiuo atveju lemiamą žodį turėtų tarti Savivaldybės taryba – jei ji sutiktų, jog ŽDM būtų įsteigtas dar vienas etatas, galima kalbėti apie padalinį Kuliuose.
Be to, A. Bakanausko teigimu, muziejus galėtų apsvarstyti ir galimybę jungtis prie Kulių kultūros centro. „Idėja gerinti savo veiklą – sveikintina. Kuliškiai eina tinkama linkme. Juk ir mes kažkada pradėjome nuo kelių šimtų eksponatų,
o šiandien esame stipriai išaugę“, – tęsė ŽDM vadovas.
O komiteto narys Audrius Misiūnas mestelėjo dar ir kitą mintį – kodėl neįsteigus viešosios įstaigos, kurios dalininke būtų Savivaldybė?
Galiausiai nutarta peržiūrėti visų rajono muziejų veiklą bei perspektyvas ir tik tada imtis kažkokių sprendimų. Be to, reikėtų išsiaiškinti ir tai, kiek kainuotų Kulių muziejaus išlaikymas, jei jis taptų ŽDM
filialu, kokia našta gultų ant šios įstaigos pečių.