
Naujausios
„Jie mus žagina, kaip nori“
TRATC-o direktorius Vidimantas Domarkas Tarybą informavo, kad gruodžio 19 d. vyks neeilinis visuotinis centro akcininkų susirinkimas, kuriame, be kitų, bus sprendžiamas ir minėtosios sutarties nutraukimo klausimas.
Pasak direktoriaus, tik pradėjęs eiti šias pareigas jis bandė gražiuoju tartis su „Veistu“, jau penkerius metus administruojančiu komunalinių atliekų mechaninio ir biologinio apdorojimo (MBA) įrenginius Jėrubaičiuose, tačiau bendros kalbos rasti nepavyko.
Dėl nevykdomų sutarties sąlygų birželį įmonei esą buvo pateikta pretenzija, tačiau viskas galiausiai baigėsi tuo, kad šiuo metu teismuose jau svarstomi net 5 „Veisto“ ieškiniai, kuriuose atsakovas – TRATC-as. Esą visais būdais įmonė siekia išsireikalauti, kad už jos paslaugas būtų mokama brangiau, nors atliekų sutvarkymo mokestis per pastaruosius metus didintas jau ne kartą, ir galo tam – nematyti.
V. Domarkas įvardino ne vieną „Veisto“ nevykdomą sutartinį įsipareigojimą. Pasak jo, šiuo metu išnaudojama tik du trečdaliai brangiai kainavusios įrangos, negaminama elektra, neišrenkamas sutartas kiekis metalo, stiklo ir plastiko, pati biofrakcija apdirbama netinkamai, dėl ko gautas stabilatas negali būti įvežamas į sąvartyną. Taip pat negaminamas kietasis atgautas kuras, nors įrenginiai tam nupirkti ir sumontuoti.
„Sutartį reikia nutraukti, nes ji – ydinga. Dėl to ir atliekų sutvarkymo mokestis vis kyla. Prieš penkerius metus pradėjom ar ne nuo 34 eurų už toną, o dabar jau artėjam prie 42-jų. Plius matom didžiulių gudravimų. „Veistas“ šiemet siekia nedaryti atliekų morfologinių tyrimų, kurie leistų mažinti tą įkainį. Tie vyrukai turi gerus teisininkus, todėl ir esam taip pakinkyti. Sumokam jiems kasmet po 1,2 mln. eurų ir vis tiek per teismus jie mus žagina, kaip nori“, – savo nuomonę vaizdžiai išdėstė ir Tarybos narys Robertas Endrikas.
Nori taikos
Galimybės pateikti savąją poziciją paprašęs „Veisto“ direktorius D. Miškinis akcentavo, kad visi nesutarimai kyla dėl vienos priežasties – Jėrubaičiuose sumontuoti MBA įrenginiai yra per galingi. Esą jie suprojektuoti taip, kad per metus apdorotų ne mažiau kaip 49 tūkst. tonų mišrių komunalinių atliekų, o šiuo metu jų pristatoma net 40 proc. mažiau.
Esą būtent dėl to nepavyksta išgauti nė pusės dujų kiekio, būtino elektrai gaminti.
„Būtų malonu iš Vidimanto vieną ir paskutinį kartą gauti informaciją apie tai, ko mes nevykdom, pagrindžiant teisės aktais, sutartimi. O gerbiamus Tarybų narius, merus ir administracijų direktorius norėčiau dar kartą pakviesti diskusijai dėl galimos taikos. Siūlyčiau nesikarščiuoti, išanalizuoti šią situaciją iš esmės, įsigilinus, nes dabar informacijos Tarybų nariams labai trūksta. Niekas čia nenori pyktis, ginčytis, kas gudresnis. Mes žinom, įsivaizduojam, kaip galima spręsti šį klausimą, ir norime jį išspręsti taikiai“, – baigdamas savo pasisakymą pabrėžė D. Miškinis.
Dirba nuostolingai ar... pelningai?
Tarybos nariai jam turėjo klausimų ne tik dėl pačios sutarties, bet ir dėl įmonės uždirbamo pelno. Mat prieš tai V. Domarkas pagarsino skaičius iš „Veisto“ pelno ir nuostolių ataskaitos, kuria remiantis ši įmonė pernai
698 tūkst. eurų išleido gamybai (darbuotojų atlyginimams, elektrai, įrenginių priežiūrai) ir 476 tūkst. – administravimui.
„Neįsivaizduoju, ką reikia daryt, kad tiek išleistum administravimui“, – garsiai stebėjosi V. Domarkas. Vicemerė Asta Beierle-Eigirdienė šitai pabandė sužinoti iš pačio D. Miškinio, tačiau jis atsakė neturintis skaičių po ranka ir nesantis pasiruošęs atsakyti į šį klausimą.
Ir kitiems Tarybos nariams iškilo klausimų, kaip įmonė, gaunanti perdirbti tik kiek daugiau nei pusę planuotų atliekų, sugeba dirbti pelningai. Tačiau D. Miškinis aiškino, kad grynasis „Veisto“ pelnas pastaraisiais metais yra tik apie 50 tūkst. eurų, o įvardinti beveik 500 tūkst. eurų – veiklos pelnas.
„Jūs siūlote taikos sutartį, bet esate pateikę penkis ieškinius teisme. Ir dar teisiatės atgalinėmis datomis. Kaip tą suprast?“ – teiravosi Tarybos narys Liudas Skierus. Jis atkreipė dėmesį ir į tai, kad nereikėtų painioti įmonės veiklos ir grynojo pelno. „Sukūrus veiklos pelno grynasis pelnas gali būti ir neigiamas, bet reikia sugebėti labai daug išleist. O jūs tą sugebat puikiai“, – pastebėjo jis.
„Neturiu ką pakomentuot“, – į šią repliką atsakė D. Miškinis. Tiesa, kiek vėliau pridūrė, kad susėdus prie stalo ir sudėliojus galimų derybų gaires „Veistas“ savo ieškinius galbūt atsiimtų.
Kiek kainuos?
„Teisybė čia kažkur per vidurį“, – pastebėjo Tarybos narys Tomas Raudys. TRATC-o direktoriaus jis prašė įvardinti, kiek kainuos sutarties nutraukimas su „Veistu“? Klausta ir to, kaip vyks MBA įrenginių perėmimo procedūros – ar nereikės jų stabdyti ir kur perėmimo laikotarpiu bus dedamos atliekos? Juk pagal dabartinę tvarką vežti jas neperdirbtas į sąvartyno kaupą yra griežtai draudžiama.
V. Domarkas atsakė, kad gerai pasiruošus keičiantis operatoriams įrenginių stabdyti nereikės. Pasak jo, realu kalbėti, kad šis objektas TRATC-o žinion pereitų nuo kitų metų kovo. O jei „Veistas“ nutars įrenginius sustabdyti, tai jau bus traktuojama kaip ekstremali situacija ir visą objektą centras galės perimti tą pačią dieną.
O kiek kainuos sutarties nutraukimas, V. Domarkas nesiėmė spėlioti. Sutartyje numatytas 144 tūkst. eurų netesybų mokestis, bet „Veistas“ dar galės bylinėtis ir dėl negauto pelno kompensacijos.
Meras Audrius Klišonis mygo V. Domarką atsakyti, kas prisiims atsakomybę už šiuos nuostolius ir padengs juos. Jam buvo atsakyta, kad visos sutarties nutraukimo išlaidos bus dengiamos iš TRATC-o pajamų.
Net ir diskusijai beišsikvepiant
T. Raudys vis kartojo, kad visi išakyti argumentai neįtikina, kad TRATC-ui perėmus valdyti MBA įrenginius atliekas apdoroti pavyks pigiau. „Tokia tikimybė yra, bet ji labiau teorinė“, – pastebėjo politikas.
Jam V. Domarkas dar kartą priminė tuos minėtuosius 476 tūkst. eurų, kuriuos „Veistas“ kažkokiu stebuklingu būdu kasmet sugeba išleisti įmonės administravimui. Esą tai ir būtų rezervas, iš kurio pirmaisiais metais būtų galima sumokėti netesybas ir padengti kitas su sutarties nutraukimu susijusias išlaidas, o vėliau ir sutaupyti.
Pasigedo informacijos
Tą pačią dieną šis klausimas svarstytas ir Rietavo savivaldybės tarybos posėdyje.
„Kaip žinot, administracijų direktoriams yra pavesta valdyti TRATC-o akcijas, bet Tarybos irgi negali likti nuošaly. Tai yra mūsų įmonė, Savivaldybės nuosavybės dalis. Tiesa, valdome tik 6 procentus jos akcijų, bet vis tiek ji mums svarbi“, – akcentavo meras Antanas Černeckis.
Jis apgailestavo neretai apie reikalus regiono atliekų tvarkymo sistemoje sužinantis iš spaudos bei pasigedo išsamesnės diskusijos sutarties nutraukimo klausimu.
„Ar diskutuojama, kas bus pasikeitus MBA įrenginių operatoriui? Gal TRATC-ui net nepavyks už tokią kainą tvarkyti atliekų, kaip tą dabar daro „Veistas“? Iš viešojoje erdvėje pateikiamos informacijos nematau planavimo, kas eksploatuos gamyklą ir kiek tai kainuos gyventojams“, – tęsė meras.
A. Černeckis turėjo priekaištų ir dėl neseniai vykusio „Veisto“ bei TRATC-o vadovų, taip pat visų keturių savivaldybių merų ir administracijų direktorių pasitarimo.
„Dvi valandas diskutavom apie galimą taikų susitarimą, bet galiausiai paaiškėjo, kad viena pusė tuo metu jau buvo surašiusi dokumentus dėl sutarties nutraukimo, o kita – padavusi į teismą dar vieną ieškinį. Ir abi tylėjo. Esame vedžiojami už nosies. Ne visa teisybė pasakoma.“
Nori atsivežti atliekų iš toliau
Posėdyje dalyvavęs D. Miškinis Rietavo tarybos nariams pateikė kone analogišką informaciją, kaip ir plungiškiams. Tik savo pasisakymo pabaigoje pridėjo tai, apie ką per Plungės savivaldybės tarybos posėdį neužsiminė.
„Esu pasiruošęs atlikti ekonominį vertinimą ir pateikti tikslesnį pasiūlymą, už kokią kainą galėtume teikti paslaugą, jei „Veistui“ būtų suteikta galimybė išnaudoti visą gamyklos potencialą – pačiam susirasti papildomai bioskaidžių atliekų“, – kalbėjo D. Miškinis, leisdamas suprasti, kad įmonės siekis yra į Jėrubaičius atsivežti atliekų ir iš kitų savivaldybių, ne tik iš Plungės, Rietavo, Mažeikių ir Telšių, kaip iki šiol.
Tiesa, V. Domarkas dar kartą pabrėžė, kad ir su dabar turimu atliekų kiekiu įrenginiai gali veikti efektyviai. Ir TRATC-as esą yra pasirengęs tą įrodyti.
Vis dėlto tiek Rietavo savivaldybės tarybos nariai, tiek meras pageidavo iki kito posėdžio gauti abiejų pusių siūlymus dėl tolimesnės veiklos, surašytus ir argumentuotus popieriuje, tik šįkart apsieinant be kaltinimų vieni kitiems.