
Naujausios
Bedarbių – dvigubai daugiau
Nedarbas lapkritį Plungės rajone siekė 15,7 proc. (Užimtumo tarnyboje buvo užsiregistravę 3 147 darbo ieškantys asmenys), Rietavo savivaldybėje – 14 proc. (627 asmenys). Visoje Telšių apskrityje tuo tarpu nedarbas siekė net 16,4, o šalyje – 14,9 procento.
Ši statistika išties nedžiugina, mat situacija per pastaruosius metus smarkiai pasikeitė į blogąją pusę – prieš metus, 2019-ųjų spalį, nedarbo lygis Plungės rajone siekė vos 6,8 procento, taigi buvo 2,3 karto mažesnis.
Įdomu tai, kad tiek 2019 metų pradžioje, tiek pabaigoje nedarbo lygis mūsų rajone buvo vienodas – 8,2 procento, tik vasarą dėl padidėjusios sezoninių darbų pasiūlos šiek tiek mažėjo ir rugsėjį buvo pasiekęs 6,4 procento.
„Šie metai visiškai kitokie. Kreivė, pradedant nuo kovo, drastiškai kilo ir tebekyla“, – konstatavo D. Šakinienė.
Darbo paieškose kiek pras-čiau sekasi moterims – jos sudaro 53 procentus visų rajono bedarbių. 8-iais procentiniais punktais (iki 29-ių) augo jaunimo nedarbas, 3 procentais (iki 19-os) daugėjo ilgalaikių bedarbių.
Pernai Užimtumo tarnybos specialistai seniūnijose rengė susitikimus su seniūnais, socialiniais darbuotojais ir sunkiai į darbo rinką integruojamais asmenimis, kvietė juos dirbti arba mokytis. Tačiau šiemet dėl koronaviruso grėsmės šios veiklos teko atsisakyti.
Tad dabar galima tik spėlioti, kokių rezultatų neseniai pradėta iniciatyva būtų davusi šiemet. Dabar D. Šakinienė sakė galinti tik su apmaudu konstatuoti, jog labiausiai bedarbių padaugėjo Alsėdžių ir Kulių seniūnijose – 2,9 karto. Alsėdžių seniūnija išsiskiria ir tarp tų, kuriose labiausiai augo jaunimo nedarbas bei net 9-iais kartais padaugėjo ilgalaikių bedarbių.
Mažiau ir išvykstančiųjų, ir atvykstančiųjų dirbti
„Paradoksas, bet šiuo metu turime registravę daugiau kaip 260 laisvų darbo vietų. Šiemet jų registruota net 10,3 proc. daugiau nei pernai. Ypač darbo pasiūlymų daugėjo kvalifikuotiems darbininkams. Paklausiausios profesijos: maisto ir žuvies pusgaminių ruošėjo, statybininko, virėjo, pardavėjo, staklių linijos operatoriaus, apdailininko, kelininko, miško sodintojo“, – vardino Užimtumo tarnybos Plungės skyriaus vedėja.
Pasak jos, laisvų darbo vietų skaičiaus augimui įtakos daro tai, kad darbdaviai registruoja užsienyje esančias darbo vietas. Neretai jos lieka neužimtos.
Šiemet neterminuotai įdarbinta arba savarankiškai įsidarbino 1 953 asmenys ir tai yra 26 proc. daugiau nei pernai, terminuotai – 307 asmenys (22 proc. daugiau).
Nerasdamos laisvų darbo rankų vietoje, įmonės kreipiasi dėl leidimų įdarbinti užsieniečius. Bet ir šis procesas šiemet nespėjo įsibėgėti. Pernai užsienio šalių piliečių mūsų rajone įdarbinta net 300, o šiemet leidimų išduota gerokai mažiau: iki lapkričio – tik 70.
Daugiausiai svetimtaučių prisiviliojo „Vičiūnų“ grupės – jos priėmė kelias dešimtis maisto pusgaminių ruošėjų, maisto linijos operatorių. Bet kreipėsi ir kitos įmonės, prašydamos leisti įdarbinti mūrininkų, suvirintojų, gamybos meistrų. Daugiausiai darbininkų šiemet (54) atvyko iš Ukrainos, 15 – iš Baltarusijos ir 1 – iš Rusijos.
Parama nukentėjusiesiems nuo koronaviruso
Kita šiuo metu intensyvi ir labai aktuali Užimtumo tarnybos veiklos sritis – valstybės skiriamos paramos nuo koronaviruso nukentėjusioms įmonėms bei bedarbiams administravimas.
Tai išmokos darbo paieškai (šiemet rajone 3 261-am bedarbiui išmokėta per 500 tūkst. eurų), išmokos dirbantiems savarankiškai (1 239-iems asmenims išmokėta per 1,4 mln. eurų), subsidijos už prastovas
(2 776-iems dirbantiesiems išmokėta per 2 mln. eurų) bei subsidijos po prastovų (4 162-iem asmenims išmokėta per 3 mln. eurų. Tiesa, D. Šakinienė pabrėžė, kad Plungės skyriui buvo pavesta administruoti ir didžiųjų miestų subsidijas po prastovų, dėl to minėtoji išmokų suma – gana didelė).
Dar mokamos subsidijos įdarbinant naujus darbuotojus, turinčius papildomo rėmimo požymį (kai įdarbinami negalią turintys, jauni arba vyresnio amžiaus asmenys, ilgalaikiai bedarbiai; šiemet per 10 mėnesių rajone įdarbinti 72 tokie asmenys, jiems darbo suteikusioms įmonėms išmokėta per 21 tūkst. eurų, nors iki metų galo tam numatyta gerokai didesnė, 110 tūkst. eurų siekianti, suma).
Padarė meškos paslaugą?
Šią informaciją D. Šakinienei pristačius per pastarąjį Plungės rajono savivaldybės tarybos posėdį pasigirdo klausimų, ar neatsitiko taip, kad visos minėtosios paramos priemonės padarė meškos paslaugą ir tik išaugino nedarbą, nors tikėtasi priešingo efekto.
„Mūsų įmonėms šiandien trūksta apie 100 darbuotojų. Matant nedarbo statistiką atrodo, kad prie vartų turėtų stovėti norinčiųjų dirbti eilė, bet jos nėra“, – komentavo Tarybos narys ir „Vičiūnų“ įmonių grupės bendraturtis Liudas Skierus.
„Taip, jūs visiškai teisus“, – sutiko D. Šakinienė, ir pacitavo Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidento Dano Arlausko žodžius, kad šios išmokos vis tik yra nedarbo spąstai. Jos nemotyvuoja žmonių dirbti.
Politikui ir verslininkui rūpėjo išgirsti, ar šios „skatinimo“ priemonės išliks ir kitais metais. „Kol bus norinčiųjų mokėt, tol ir bus norinčiųjų gauti“, – pašmaikštavo meras Audrius Klišonis. D. Šakinienė pridūrė, kad kol kas šios priemonės patvirtintos karantino laikotarpiui. Pandeminė situacija šalyje ir parodys, kaip bus ateityje.
A. Klišonis taip pat teiravosi, ar numatyta atskira parama šiemet gausiai į Lietuvą grįžusiems tautiečiams, iki pandemijos dirbusiems užsienio šalyse. „Išskirtinės paramos grįžtantiems emigrantams nėra. Jie registruojasi mūsų tarnyboje ir, kaip visi, jei negali pretenduoti į nedarbo draudimo išmoką, gauna 200 eurų darbo paieškos subsidiją“, – paaiškino D. Šakinienė.
„Žemaičio“ informacija