
Naujausios
Pradėtos poveikio aplinkai vertinimo procedūros
Priminsime, kad apie tai, jog investuotojai yra nusižiūrėję teritoriją Plungės rajone, Žlibinų seniūnijoje, kur ketina statyti vėjo jėgaines, pranešta dar 2017 metais. Tąkart kalbėta apie du jėgainių parkus, o pernai atskriejo žinia, kad projektuojami iš viso keturi tokie parkai: prie Kantaučių, Keturakių, Šiemulių ir Didvyčių.
Šiuo metu „Plungės vėjo energija“ Aplinkos apsaugos agentūros nurodymu yra pradėjusi 20-ies jėgainių Rimučių, Šašaičių, Smilgių ir Lieknių kaimuose, Žlibinų seniūnijoje, poveikio aplinkai vertinimo procedūras.
Viena iš institucijų, kurios palaiminimą turės gauti, norėdama pradėti statybas, yra Plungės rajono savivaldybės administracija. Tiesa, šis derinimas – formalus. Savivaldybei reikės atsakyti, ar įmonės planai atitinka rajono teritorijos bendrojo plano sprendinius.
Bet pradėjus į tai gilintis paaiškėjo, kad problemų dėl to gali kilti, ir nemažų. Mat 2018 metais koreguojant bendrąjį planą buvo detalizuotos galimybės parinkti vėjo jėgainėms įrengti tinkamas teritorijas, tačiau nenumatytas reglamentas, nustatantis galimą žemės naudojimo būdą – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos.
Kitaip sakant, buvo leista parinkti teritorijas vėjo jėgainėms statyti, tačiau nenumatyta galimybė pakeisti žemės paskirtį į toms jėgainėms aptarnauti reikalingų inžinerinių komunikacijų.
Nurodė ištaisyti koliziją
Pastebėjus šią koliziją, buvo kreiptasi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją. Ji nurodė, kad minėtąją techninę klaidą galima ištaisyti tik Tarybos, 2018-aisiais pritarusios bendrojo plano korekcijoms, sprendimu.
Laikydamasis įprastų procedūrų, Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius pirmiausia pritarimo kreipėsi į antradienį posėdžiavusį Ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų komitetą. O šis, užuot uždegęs žalią šviesą ir perleidęs toliau klausimą svarstyti kitą savaitę posėdžiausiančiai Tarybai, pasakė STOP – bendrojo plano keitimui nepritarė.
Komitetui pirmininkaujanti Daina Martišienė užsiminė, kad šį klausimą svarstyti norėta teikti ir anksčiau, tačiau buvo susilaikyta. „Laukėm žingsnių iš statytojų...“ – sakė ji, tačiau nedetalizavo, kokie tie žingsniai turėjo būti.
„Nelabai suprantu aš to klausimo esmės. Buvo klaida padaryta. Ir ką – ar ji mums gyvent neduoda? Neduoda galbūt tiems, kas tas jėgaines ruošiasi statyti. Bet jie nesikalba, tai gal mums irgi nėra strioko dabar pult taisyt kažką“, – kalbėjo komiteto narys Robertas Endrikas.
Priešingą poziciją išdėstė meras Audrius Klišonis. Jis ragino prisiminti, kad visa Europos Sąjunga yra pasirinkusi „žaliąjį kursą“ – atsinaujinantiems energetikos šaltiniams skiria didelį dėmesį, tad ir Plungės savivaldybė turėtų laikytis to kurso.
„Jei Taryba dels priimti sprendimą, net ir fiziškai tokio projekto mūsų rajone nebebus galima įgyvendinti. O juk šis projektas duos pajamas į Savivaldybės biudžetą per nekilnojamojo turto mokestį ir pajamas gyventojams, daugiausia ūkininkams, kurių teritorijų gabaliukus yra išsinuomoję jėgainių statytojai. Tai galimybė žmonėms gauti stabilias pajamas 25 metus į priekį. Visa tai reikia įvertinti ir pasverti“, – kalbėjo meras.
„Yra ne tik ūkininkai. Yra ir bendruomenės. Ne tik nauda gaunama, bet ir kažkoks poveikis aplinkai daromas“, – merui oponavo D. Martišienė.
„Nebeturiu argumentų, ką atsakyti“
Pasigirdo siūlymų šio klausimo svarstymą atidėti ir prie jo grįžti po to, kai bus atliktas poveikio aplinkai vertinimas. Bet Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas Tomas Jocys išaiškino, jog Tarybai nesutikus koreguoti rajono bendrojo plano beliks konstatuoti, kad įmonės planuojama ūkinė veikla neatitinka šio plano sprendinių. Ir „Plungės vėjo energija“ tiesiog negaus leidimo pradėti statybas.
Komiteto narys Česlovas Kerpauskas ragino nepakišti investuotojams tokios kiaulės, juolab kad jau padarytas nemažas darbas – su sklypų savininkais pasirašytos žemės nuomos sutartys.
Vis dėlto šis raginimas liko neišgirstas – dauguma komiteto narių pasisakė prieš bendrojo plano koregavimą arba susilaikė, tad į Tarybą šis klausimas nepateks.
Paklaustas, ar dar yra laiko grįžti prie jo, tarkim, po mėnesio, vyriausiasis architektas T. Jocys kalbėjo nebežinantis, kokią dar informaciją komitetui pateikti, kad šis, svarstant šį klausimą iš naujo, pakeistų savo nuomonę ir nebestabdytų bendrojo plano koregavimo procedūrų.
O kad šio Tarybos sprendimo investuotojas laukia it kokio išganymo, pabrėžė Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Žaneta Vaitkuvienė. Ji kalbėjo per dieną sulaukianti net kelių „Plungės vėjo energijos“ atstovo skambučių.
„Nebeturiu argumentų, ką atsakyti, kai klausia manęs apie procedūrų eigą, apie strigimus ir panašiai, arba kokie klausimai kyla, į kuriuos jie galėtų atsakyti. Tad jei yra kažkokių klausimų, jie visada atviri susitikimams ir diskusijoms nuotoliniu būdu. Ar organizuoti?“ – teiravosi ji, bet sulaukė abstraktaus atsakymo „Kalbėtis visada galima“, leidusio suprasti, jog tema – išsemta.
Ir neaišku, kokią kortą vėjo jėgainių statytojai turės ištraukti, kad Tarybos valdančioji koalicija parodytų bent menkiausią norą pratęsti diskusiją.