
Naujausios
Kultūros centrai nukentės mažiausiai
Iš Savivaldybė parengto Plungės viešosios bibliotekos ir jos struktūrinių teritorinių padalinių bei Plungės savivaldybės kultūros centrų ir jų skyrių pertvarkų planų matyti, jog su kultūros centrais susiję pokyčiai – mažiausi. Keisis tik šių įstaigų juridinio statuso pavadinimas. Siūloma atsisakyti skyrių visuose kultūros centruose išskyrus Žemaičių Kalvarijos, paliekant jam pavaldžius filialus Plateliuose ir Alsėdžiuose.
Struktūrinių pokyčių išvengs Plungės kultūros centras bei esantys Žlibinuose, Šateikiuose ir Kuliuose. Ramiai atsikvėpti gali ir Žlibinų kultūros centrui priklausantis Kantaučių daugiafunkcis centras – jis veiks kaip iki šiol. O štai kiti skyriai naikinami. Duris jie turėjo užverti jau nuo šių metų sausio pirmos dienos.
Tad pritarus tiek komitetui, tiek Tarybai nuo sausio neliko Žlibinų kultūros centro Paukštakių ir Babrungo skyrių, Šateikių kultūros centro Narvaišių ir Aleksandravo skyrių, Kulių kultūros centro Nausodžio bei Stalgėnų skyrių bei Žemaičių Kalvarijos Gintališkės skyriaus. Jų darbuotojai perkelti į pagrindinius kultūros centrus.
Siūlė uždaryti Varkalių, Karklėnų ir Glaudžių bibliotekas
Kaip minėta, kartu buvo sudarytas ir rajono bibliotekų pertvarkos priemonių planas. Jame skaudžiausias likimas buvo paruoštas Varkalių, Karklėnų ir Glaudžių bibliotekoms. Pastarąsias dvi siūlyta uždaryti jau nuo šių metų kovo, o esančią Varkaliuose – nuo kitų metų sausio. Pagrindinis motyvas – nedideli atstumai tarp kitų skyrių bei Plungės miesto bibliotekų.
Pokyčiai laukia ir Alsėdžių bei Platelių bibliotekų. Jas ketinama patalpinti po gimnazijų stogu. Alsėdžių miestelio ir gimnazijos fondai sujungti turėtų būti nuo šių metų rugpjūčio. Kaip sakė per komitetą pertvarkos planus pristačiusi Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Vida Saukalienė, tiek miestelio bibliotekos, tiek mokyklos vadovai apie tai informuoti, tad pokyčiams jau ruošiamasi.
Plateliškių naujovės laukia 2022-aisiais. Jei niekas nepasikeis, į gimnazijos patalpas miestelio biblioteka turėtų būti perkelta nuo tų metų sausio. Priimti tokį sprendimą paskatino itin prastos miestelio bibliotekos sąlygos. Be to, ten vietos nepakankamai. Esą įrengus patalpas mokykloje, būtų galima užtikrinti kokybiškesnes paslaugas. O ir darbuotojams pagerėtų darbo sąlygos.
O Gegrėnų kaimo bibliotekai jau nuo šių metų kovo pirmosios siūlyta leisti dirbti tik puse dienos.
Gelbėjimosi ratas Varkaliams
Išgirdę, kas laukia bibliotekų netolimoje ateityje, kai kurie komiteto nariai neliko sužavėti. Pirmoji prabilo komiteto pirmininkė Vida Bondauskienė, susirūpinusi Varkalių bibliotekos likimu. Ji siūlė šiai įstaigai leisti veikti bent jau puse dienos. Esą šiuo metu buvusios mokyklos pastatas yra renovuojamas, ten bus įrengti socialiniai būstai. Akivaizdu, kad ten apsigyvens daug šeimų, kuriose, tikėtina, bus ir vaikų.
„Biblioteka tiems žmonėms bus tikrai reikalinga. Joje galėtų vykti su knyga susiję renginiai tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Tai būtų tarsi mini kultūros židinukas. Siūlyčiau 2022 metams pusę etato, o paskui planą koreguoti pagal poreikį. Juk panaikinti bet kada galima“, – kalbėjo pirmininkė.
Jai pritarė ir vicemerė Asta Beierle-Eigirdienė, užsiminusi apie galimybę buvusioje mokykloje įkurdinti Dienos cent-rą, kurio veiklą būtų galima apjungti su bibliotekos. Vicemerės teigimu, Varkaliams reikėtų duoti daugiau laiko.
Ar tik ekonomika svarbiausia?
Už Varkalių bibliotekos išsaugojimą pasisakė ir kai kurie kiti posėdžiavusieji. O Komiteto narys Audrius Misiūnas apskritai siūlė neskubėti su pertvarkomis. „Kalbėdami apie pertvarkas, visada į pirmą vietą iškeliame ekonomiką. Aiškiname, kad uždarius vieną ar kitą įstaigą, pavyks sutaupyti. Žinoma, tai – sveikintina, bet ar svarbiausia? Be to, jei ir pavyks sutaupyti, ar tos „ašarėlės“ liks kultūrai, ar perkris į bendrą biudžetą ir paskui už jas bus nupirktas koks sukežęs autobusas? Ar tikrai prasminga tuos šviesos spindulėlius tamsiuose kaimuose užgesinti dėl ekonomikos? Jei taupyti, tai visur. Kodėl bandoma tai daryti tik per švietimą, kultūrą, kai kitose srityse to taupymo nematyti. Dažniau priešingai – švaistoma. Kaip į tokius užmojus reaguoja kaimų žmonės, ar išvis jų nuomonės kažkas klausė?“ – savo pastebėjimus dėstė politikas.
Atsakydamas į tai, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Mantas Česnauskas užsiminė tikėjęsis tokių klausimų ir replikų.
„Noriu pabrėžti, kad tai nebuvo planas, kaip sutaupyti pinigų. Tai išvis nėra ekonominis klausimas. Tai – tinklo, kuris, pripažinkime, yra šiek tiek išsiplėtęs, peržiūros klausimas. Kitas tikslas – pagerinti paslaugų kokybę, nes ne visada paslaugų prieinamumas yra geriau nei kokybė. Dar viena siekiamybė – pagerinti sąlygas pačioms įstaigoms“, – aiškino jis, akcentuodamas, kad tos sutaupytos „katino ašaros“ liks toms pačioms kultūros įstaigoms ir bibliotekoms. Tikėtina, kad sutaupyti pinigai bus panaudoti atlyginimams kelti, galbūt inventoriui įsigyti.
Planas – ne šventa karvė
Tačiau tokie paaiškinimai įtikino toli gražu ne visus komiteto narius. Gediminas Norvaišas, kaip ir A. Misiūnas, įsitikinęs, kad skubėjimas šiuo atveju – ne pats geriausias sprendimas. Jo nuomone, turėtų būti išsaugota ne tik Varkalių, bet ir Karklėnų biblioteka. Juolab kad pastaroji nuo miesto gerokai nutolusi. Esą ten bibliotekininkė irgi galėtų dirbti puse etato.
Be to, jis išreiškė nuomonę ir dėl Platelių miestelio bibliotekos. Nors joje sąlygos ir nėra pačios geriausios, ji – miestelio centre, o tai – didžiulis privalumas. G. Norvaišo žodžiais, kam leisti pinigus bibliotekos perkėlimui į gimnaziją, įrengiant ten jai reikalingas patalpas, jei juos būtų galima panaudoti turimoms patalpoms sutvarkyti.
Tačiau su tuo nesutiko M. Česnauskas. „Optimizacija būtina jau vien dėl to, kad bibliotekų darbuotojai dirba apgailėtinomis sąlygomis. Daug metų murkdomės su tais senais pastatais. Esame apsižergę daugiau, nei pajėgūs sutvarkyti ar įveiklinti“, – kalbėjo jis.
Be to, pavaduotojui buvo nesuprantama, kodėl priešinamasi ruošiamai bibliotekų pertvarkai, nes ji – tik „kosmetinė“. Be to, atsižvelgiant į realią situaciją, planą bus galima keisti.
Kad pertvarkos priemonių planas nėra šventa karvė, vaizdžiai atsiliepė ir komiteto bei Tarybos narė Judita Stankutė. Kalbėta, kad visos bibliotekų ir kultūros centrų laukiančios permainos išdiskutuotos ir aptartos su tų įstaigų bendruomenėmis. Šios esą supranta, kad pokyčiai – neišvengiami. Kaip sakė Plungės viešosios bibliotekos direktorė Violeta Skierienė, svarbiausiai, kad viskas būtų daroma protingai ir mažais žingsneliais.
Tad galiausiai komitetas pritarė abiems pertvarkos priemonių planams su pakeitimu, susijusiu su Varkalių bibliotekos išsaugojimu. Jam pritarė ir Savivaldybės taryba. Teisybės dėlei reikėtų paminėti, kad tai nebuvo vieningas sprendimas, mat per Tarybos posėdį buvo bandymų ištiesti pagalbos ranką ir Karklėnų bibliotekai, tačiau jie nesulaukė daugumos palaikymo.