
Naujausios
Paskambinus Plungės seniūnei Dangirutei Jurkuvienei, ji žurnalistams pakartojo tą patį, ką prieš kelias dienas ir buvo skelbusi seniūnija: žolės pjovimo paslaugų konkursą laimėjo įmonė, neturinti nei pakankamai darbininkų, nei techninių pajėgumų šį darbą atlikti, todėl sutartis su ja buvo nutraukta ir pradėta ieškoti kito rangovo.
Ir čia pat seniūnė pranešė gerą žinią – jau įvykdytas mažos vertės pirkimas. Trumpalaikę paslaugą žolei pjauti už 10-ies tūkst. eurų sumą teiks ir pernai Plungėje žaliuosius plotus šienavusi „Raguvilė“. Įmonė dirbo be trikdžių, jos darbu nesiskųsta.
Antradienį D. Jurkuvienė kalbėjo, kad įmonė darbus pradėjo nuo ankstaus šios dienos ryto. Tikimasi, jog per 3 ar 4-ias dienas vaizdas Plungėje turėtų gerokai pasikeisti tuose plotuose, kuriuose ir iki šiol kasmet šienavo seniūnija.
Reikia tikėtis, kad tokia situacija, kokia buvo susiklosčiusi su ankstesne įmone (Klaipėdoje registruota „Kitokia diena“), nebepasikartos. O pastaroji, seniūnės žodžiais, konkursą buvo laimėjusi „dėl įstatymo netobulumų“: konkurse galėjo dalyvauti visi, norėjusieji teikti šias paslaugas, nepaisant to, jie darbui yra techniškai pasirengę ar ne – tas vertinama nebuvo.
„Kitokia diena“ pajėgumų neturėjo, bet konkurse pateikė mažiausią kainą. To ir užteko, kad būtų paskelbta laimėtoja. O jau tada paaiškėjo, kad 44-ių hektarų plotams Plungėje šienauti ji turi... vos dvi žoliapjoves – nešiojamąją ir paprastą. Be to, pagal konkurso sąlygas žolę ji turėjo mulčiuoti, bet kadangi to nepajėgė, buvo priversta grėbti ir krauti į didelius maišus, skirtus šiukšlėms, kokius turbūt mieste stūksant matė ne vienas plungiškis.
Supratusi, kad Plungės su tokiais pajėgumais „neapžios“, įmonė žadėjo ieškoti subrangovo, tačiau seniūnija negaišo laiko tikėti pažadais – pateikė pretenziją, o situacijai nepasikeitus, birželio 14 d. sutartį su „Kitokia diena“ nutraukė.
Kol buvo rastas naujas pjovėjas, rankoves pasiraityti teko pačiai seniūnijai, pasitelkiant darbininkus, dirbančius pagal Užimtumo didinimo programą.
„Priemonių daug neturim, o su rankom nenurausim. Stengėmės bent jau miesto centrą apipjauti“, – „Žemaičiui“ pasakojo D. Jurkuvienė.
Tačiau, pasirodo, seniūnijos pajėgumai buvo net didesni nei konkursą laimėjusios Klaipėdos įmonės – darbininkai į darbą kibo jau su dviem nešiojamomis ir trim įprastomis žoliapjovėmis bei mulčeriu. Jiems pradėjus darbuotis, skirtumas išsyk pasimatė – žolė suguldyta bent jau centrinėje miesto dalyje.
Kaip darbuosis „naujokė“, pamatysime. Plungiškiai, žinoma, tikisi, kad pagaliau galės ramiai išvesti pasivaikščioti savo augintinius, nesibaimindami kraujasiurbių erkių, ramesne širdimi į lauką išleisti vaikus.
Žmonėms nesvarbu, kas ir kodėl konkursą anksčiau laimėjo, jie nori, kad darbai būtų atlikti laiku ir taip, jog nereikėtų braidžioti po pievas ar dar blogiau – kažkada mėgtus žaliuosius plotus aplenkti. Juk ir patys visada yra raginami tvarkytis savo teritorijas, o už neprižiūrimas sulaukia baudų. Tad kai miestą šitaip apleidžia pati jo tvarkytoja, gyventojų supratimo nereikėtų tikėtis.
D. Jurkuvienė sako ir nesitikinti, o už pievomis virtusį miestą – atsiprašo. Akivaizdu, kad ir jai tvarkytis mieste taip, kaip pavyzdinėje savo sodyboje, ne visada išeina.