
Naujausios
Precedento nesukūrė
Tokiu savo sprendimu minėtasis teismas galutinai sužlugdė Plungės pretenzijas tapti pirmąja savivaldybe, kuri nušalino žmonių tiesiogiai rinktą merą. Nors tokių bandymų būta ir anksčiau, tačiau visų maištautojų viltys duždavo į tą pačią LVAT uolą – net kelis kartus šis teismas yra konstatavęs, kad nušalinti vienos ar kitos savivaldybės merą užsimota neturint tam realaus teisinio pagrindo, o tik siekiant susidoroti su politiniu oponentu.
Žinoma, politinės peripetijos teismui turi mažiausiai rūpėti. Jo darbas – įsigilinti, ar institucijos veikia pagal teisės aktais apibrėžtus reikalavimus. Būtent ant šio laiptelio ir suklupo jėgas prieš A. Klišonį suvieniję Plungės rajono savivaldybės tarybos valdantieji, dar praėjusių metų gruodį paskelbę, kad vers merą.
Ir išties vertė iš peties. Būtų sunku ir suskaičiuoti, kiek posėdžių surengta, kiek darbo valandų išeikvota svarstant merui mestus kaltinimus sulaužius priesaiką ir nevykdžius įpareigojimų.
Matydami, su kokiu uolumu „Vieningos Plungės“, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai Taryboje ėmėsi šio reikalo, vieni tik pečiais traukė ir stebėjosi tokiu pasiryžimu, o kiti ir tiesiai šviesiai rėžė, kad, užuot užsiiminėdami tokiais niekais, politikai verčiau nukreiptų jėgas rajono problemoms spręsti.
Dar labiau pasipiktinimas išaugo, kai Vyriausioji rinkimų komisija paskelbė, kad dalies Tarybos narių maištas prieš A. Klišonį valstybei gali atsieiti 0,5 mln. eurų – esą tiek kainuotų Plungėje surengti naujus mero rinkimus. Turint omeny, kad kiti merų rinkimai vyks jau 2023 metų kovą, toks išlaidavimas būtų lygus pinigų išmetimui į balą.
Pažeidimų – ne vienas
Dabar jau aišku, kad išankstinių mero rinkimų Plungei neprireiks, bent jau dėl minėtų kaltinimų A. Klišoniui. Galutine ir neskundžiama nutartimi LVAT trečiadienį konstatavo, kad nėra teisėto pagrindo pradėti mero įgaliojimų netekimo procedūros. Teismas nustatė net kelis procedūrinius pažeidimus, užkertančius kelią toliau tęsti bylos nagrinėjimą.
Bene pagrindinis – kad į teismą buvo kreiptasi ne Plungės rajono savivaldybės tarybos sprendimu, kaip to reikalauja teisės aktai, bet atskirų Tarybos narių pasirašytu ir teismui adresuotu prašymu pateikti išvadą. Gegužės 13 d. Tarybos sprendime įgalioti šiuos asmenis kreiptis į teismą nebuvo ir aiškiai išreikštos kolegialios Tarybos valios merui taikyti įgaliojimų netekimo procedūrą, nėra įvardinami konkretūs jo padaryti pažeidimai.
Bylą nagrinėjusi penkių teisėjų kolegija įžvelgė klaidų ir ankstesniuose Tarybos sprendimuose. Esą sausį tvirtinant komisiją merui pareikštiems įtarimams ištirti į ją negalėjo būti įtraukti tie patys Tarybos nariai, kurie pasirašė teikimą pradėti mero įgaliojimų netekimo procedūrą – tokiu būdu sulaužytas skaidrumo, objektyvumo ir nešališkumo principas. O balandį, pateikusi savo tyrimo išvadas, ši komisija viršijo savo įgaliojimus, į išvadas įtraukdama ir tas aplinkybes, kurių jos nebuvo prašoma tirti.
Svarbiausias klausimas liko neatsakytas
Sužinoti, kaip tokį teismo sprendimą vertina minėtai komisijai vadovavusi Tarybos narė, „Vieningos Plungės“ atstovė Vida Bondauskienė, „Žemaičiui“ nepavyko – trečiadienį atsiliepusi telefonu ji sakė, kad yra išvykusi į užsienį ir LVAT sprendimo dar nė nemačiusi.
Išsakyti savo nuomonę paprašėme kito Tarybos nario, atstovavusio Tarybai praėjusią savaitę vykusiame LVAT posėdyje, konservatoriaus Adomo Zamulskio. Jis sakė tąkart nesitikėjęs, kad minėtas posėdis bus pirmas ir paskutinis, o teismas netrukus paskelbs nenagrinėsiantis bylos, nors pats teismo posėdžio vedimas šiokių tokių įtarimų jam esą sukėlė.
„Aš nesu teisininkas, bet yra tekę dalyvauti ne viename teismo posėdyje, tik kituose teismuose. Šiuo atveju jau buvo galima suvokti, kad kažkas ne taip, nes kai ko nors klausia ir nė nesistengia išklausyti atsakymo...“ – stebėjosi politikas ir pridūrė manantis, kad jau prieš tą posėdį teismas buvo surašęs sprendimą nutraukti bylą.
Toks sprendimas, A. Zamulskio įsitikinimu, buvo priimtas remiantis formaliais ir visiškai procedūriniais pagrindais, nesiryžtant nagrinėti bylos iš esmės ir tuo pačiu išvengiant atsakomybės dėl galimai nepatogaus politinio sprendimo.
„Mūsų nuomone, kai kurie teismo motyvai, kuriais remdamasis jis nutraukė bylą, net neatitinka galiojančių teisės aktų ir paties LVAT suformuotos praktikos. Tačiau, deja, ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama, todėl gerbsime ją.“
Vis dėlto, pasak A. Zamulskio, pagrindinis klausimas – ar A. Klišonis sulaužė priesaiką – buvo nenagrinėtas ir lieka atviras.
„Ne karui žmonės mus rinko“
O pats A. Klišonis „Žemaičiui“ sakė visada žinojęs, kad iš Tarybos narių pasiryžimo pašalinti jį iš pareigų galiausiai liks tik šnipštas.
„Nuo pat pradžių visas šis procesas kvepėjo ne labai kaip. Tiesiog tai buvo bandymas atiduoti grąžą už tam tikrus mano sprendimus“, – situaciją įvertino A. Klišonis ir pridūrė visad tikėjęs teisingumu bei pasitikėjęs mūsų šalies teisine sistema, tad LVAT sprendimas jam nebuvęs netikėtas.
Mero teiravomės ir to, ar jam jau žinoma, kiek šis teismo procesas kainuos Savivaldybei, kuri atstovauti Tarybai pasirinko teisininkų kontorą „Ellex Valiūnas ir partneriai“, valandą savo paslaugų įkainavusią 160-čia eurų (be PVM).
„Taip, brangesnės advokatų kontoros Lietuvoje nėra. Kol kas jų sąskaita dar neatėjo, bet aš viliuosi, kad kai ji bus pateikta Savivaldybei, visą šį procesą inicijavę Tarybos nariai ras savy garbės ir stiprybės tuos kaštus padengti iš savo kišenės“, – kalbėjo meras.
Pasak A. Klišonio, dabar svarbiausia – Tarybai suprasti, kad dar dvejus metus reikės dirbti drauge. „Turėsim kažkaip išmokti sugyvent. Bent jau aš asmeniškai jokios nuoskaudos nejaučiu. Ne karui žmonės mus rinko, o darbams rajono labui. Į tai ir reikėtų koncentruotis.“