Naujausios
Pirmieji vizitai – Kaune, Rietave ir Plungėje
Praėjusią savaitę Susisiekimo ministerija paskelbė pradedanti vizitus po Lietuvos regionus, kur susitiks su visų miestų merais. Pirmieji tokių susitikimų surengti praėjusį penktadienį Kaune, ten viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė bendravo su Kauno, Kėdainių, Jonavos, Kaišiadorių, Prienų ir Birštono miestų bei rajonų merais ir jų atstovais.
Na, o plungiškiams bei rietaviškiams pasisekė labiau – tądien šiose savivaldybėse sulaukta pačio ministro D. Skuodžio bei jį lydėjusių viceministro Juliaus Skačkausko, patarėjo Mindaugo Tarnausko, Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) vadovo Remigijaus Lipkevičiaus, taip pat Seimo ekonomikos komiteto pirmininko Kazio Starkevičiaus, Seimo pirmininko pavaduotojo Jurgio Razmos ir Seimo nario Jono Varkalio.
Naudodamosis proga, abi savivaldybės svečiams skubėjo parodyti pirmiausia tuos kelius, kurie yra ministerijai pavaldžios LAKD žinioje, ir nuo jos sprendimų priklausys, kada šie objektai sulauks lėšų remontui. Plungėje viena tokių gatvių – Stoties, tad stabtelėta joje. Ministras taip pat pakviestas apsilankyti dvejose stambiausiose miesto įmonėse – „Vičiūnų“ grupės komplekse bei UAB „Litspringas“. Šios įmonės planuoja savo plėtrą, tad jų vadovai prašė svečių skirti daugiau dėmesio susisiekimo infrastruktūrai, nuo kurios nemaža dalimi ir priklauso verslo sėkmė.
Prie susitikimo organizavimo prisidėjusiems Plungės pramonininkams bei Savivaldybės vadovams rūpėjo išgirsti, ar yra kokių naujienų dėl sustabdyto geležinkelio ruožo Plungė–Šateikiai rekonstrukcijos tolimesnio likimo. Palietęs šią temą M. Skuodis kalbėjo, kad vertindami galimas rizikas Lietuvos geležinkeliai kol kas stebi geopolitinę situaciją. Atsižvelgiant į tai, kaip rutuliosis tolimesni santykiai su kaimynine Baltarusija ir kaip nuo to priklausys per Lietuvą gabenamų šios šalies krovinių kiekiai, ir bus sprendžiama, tęsti pradėtus darbus ar ne.
Žadamų pokyčių – ne vienas ir ne du
„Pradžioj – tiesiai šviesiai kur mes esam su keliais. 38 procentai valstybinių kelių neatitinka nustatytų kokybės kriterijų. Per visą Lietuvą turim 73 tiltus ir viadukus, kurie taip pat neatitinka kokybės reikalavimų, šalia to – daug strateginių objektų, kuriuos turim pabaigti“, – taip diskusijos M. Oginskio rūmuose pradžioje esamą situaciją trumpai apibūdino M. Skuodis.
Pasak jo, gruodžio pradžioje ministerija pristatys strategiją ir sau išsikeltus tikslus, kurių planuoja pasiekti iki 2025-ųjų. Vienas iš planų – per artimiausius kelerius metus nuo dabartinių 27-ių procentų iki 20-ies, o galiausiai – ir iki 18-os proc. sumažinti žvyrkelių. Taip pat bus siekiama, kad iki 2024 metų gyvenvietėse nebeliktų valstybinės reikšmės kelių su žvyro danga (ten, kur per parą pravažiuoja bent 50 automobilių).
Na, o daugiausiai pokyčių žadama kelių ir gatvių remonto finansavimo tvarkoje. Esą šiuo metu Seimo komitetai svarsto Susisiekimo ministerijos paruoštus kelių finansavimo pertvarkos pasiūlymus.
„Matysim, kas bus, bet tikslai yra trys pagrindiniai, kuriuos nusistatėm po didelių konsultacijų su savivaldybėm. Pirmasis – skaidrumas, tiek valstybės, tiek savivaldybės lygmeniu. Antrasis – kad finansavimas būtų skiriamas nebe vieniems, bet keliems metams į priekį. Tai leistų savivaldybėms laisviau planuoti didesnius darbus, vykdyti viešuosius pirkimus. Na, ir trečiasis siekis – kad ši naujoji finansavimo tvarka būtų labiau orientuota į savivaldą. Nes ne ministras turi spręsti, kurį žvyrkelį asfaltuoti“, – kalbėjo M. Skuodis.
„Aš sakau: duodam iškart didesnę lėšų dalį“
Pasak ministro, dabar savivaldybės turi dalyvauti keliose programose, besivaržydamos dėl lėšų. „Aš sakau: duodam iškart didesnę lėšų dalį savivaldybėms, duodam daugiau laisvės spręsti, galbūt sumažinam tam tikrus kriterijus, ką finansuoti. Vienintelis prašymas savivaldybėms – turėti oficialiai patvirtintą tvarką, pagal kurią pasirenkami objektai, ir bent 3-ejų metų eigą, kurie objektai tvarkomi, kad gyventojams nekiltų klausimų, kodėl remontuojamas tas keliukas, o ne kitas.“
M. Skuodis sakė neabejojantis, kad tokia nauja tvarka leistų padidinti finansavimą vietinės reikšmės keliams ir gatvėms. Ir įvardino, kad antai Rietavas jau pirmaisiais metais, perėjus prie naujos kelių remonto finansavimo tvarkos, turėtų gauti 150-čia tūkst. eurų, Plungė – net 600-ais tūkst. eurų daugiau. Ir šios sumos esą galėtų kasmet stabiliai didėti.
Dėkodamas už vizitą ir parodytą dėmesį, Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis sakė, kad tokie pokyčiai būtų sveikintini, bei pabrėžė, jog Plungė tam jau yra pasiruošusi – turi pasirengusi ir patvirtinusi remontuotinų kelių ir gatvių prioriteto eilę.