
Naujausios
Planavo renovuoti, o ne griauti
Apie Birutės g. 10 susidariusią situaciją pirmąkart viešai prabilta lapkričio viduryje vykusio Plungės rajono savivaldybės tarybos Ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto posėdžio metu. Į komiteto narius kreipęsis Vietos ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Kazys Milierius klausė jų nuomonės, kokį sprendimą priimti dėl šio daugiabučio.
„Gyventojai prieš dešimtmetį buvo skatinami inicijuoti renovaciją, bet tada nepriėmė reikalingo sprendimo. Turiu 2019 metų pastato apžiūros aktą, jame rekomenduojama remontuoti stogą, sienas ir pamatus, konstatuojama, kad stogo vėjalentės supuvusios, lietvamzdžiai deformuoti, apkalas supuvęs, dažai nublukę. Kitų metų stebėjimai panašūs, rekomenduota apšiltinti namo sienas ir įrengti apdailą“, – dėstė specialistas.
Pasak jo, namą administruojančio „Plungės būsto“ iniciatyva pernai buvo parengtas daugiabučio atnaujinimo investicijų planas, tačiau Būsto energijos taupymo agentūra jo nepatvirtino, nurodydama, kad būtina pakeisti pastato paskirtį iš bendrabučio į daugiabučio.
Su panašiais trukdžiais „Plungės būstas“ susidūrė ruošdamasis renovuoti vienintelį Plungėje esantį devynaukštį. Tada taip pat teko keisti šio statinio paskirtį, mat jis irgi buvo registruotas kaip bendrabučio tipo.
Taigi patirties atliekant tokias procedūras ši Savivaldybės įmonė jau turi, tad ir Birutės g. 10-ojo daugiabučio gyventojai tikėjosi, kad dėl paskirties keitimo didelių problemų nekils. Vis dėlto nežinia kam kilo mintis pradėtą renovacijos procesą pristabdyti ir vietoj jo inicijuoti kitą – pastato pripažinimo avarinės būklės.
Ekspertizės išvados – trumpos ir glaustos
„Tiek Savivaldybės administracija, tiek „Plungės būstas“ turėjome įtarimų dėl šio pastato stovio, todėl nusprendėme, kad tikslinga atlikti pastato ekspertizę“, – komitetui pateiktame rašte dėstė K. Milierius.
Kad komiteto nariams būtų lengviau susidaryti nuomonę apie situacijos rimtumą, jiems buvo pateiktos ir „Plungės būsto“ užsakymu atliktos ekspertizės išvados. Būtent šis dokumentas gali be namų palikti net 8-ias šeimas, todėl verta atidžiau pasigilinti, ką tokio išvydo į Plungę atvykęs ekspertas, kad nutarta imtis šitokių drastiškų priemonių.
UAB „Pastatų konstrukcijos“ išvadose dėstoma, kad, atliekant 1935 m. statyto pastato techninės būklės įvertinimą, gyventojai skundėsi labai bloga inžinerinių sistemų būkle. Vertinant pamatus nustatyta, kad pastato sėdimų neužfiksuota, tačiau pamatų, ypač iš kiemo pusės, techninė būklė bloga, todėl reikalingas jų remontas. Kokios konkrečiai pamatų bėdos nustatytos, ekspertas nedetalizavo.
Bet skaitome toliau. Rašoma, kad statinys yra rąstinis, sienų apkalimai sutrūniję, daugelyje vietų atšokę, pro atšokusias lentas matyti, kad rąstų techninė būklė yra labai bloga. Pridedama, kad pastatas yra gyvenamas, todėl apkalimai nebuvo ardomi, vadinasi, rąstų būklė vertinta tiek vienoj kitoj vietoj žvilgtelint į plyšius pro atšokusias lentas.
Dar įdomesnė išvada padaryta apie stogo būklę. Konstatavus, kad jis yra dvišlaitis ir apkaltas šiferiu (tas ir ne ekspertui aišku), toliau pridedama, kad „tyrimų metu galimybių patekti į pastogę nebuvo rasta“.
Toliau – kelios trumputės išvados, kurių esminė turbūt ši: „Pastatas ir jo konstrukcijos stipriai susidėvėję, jo techninė būklė vertinama kaip bloga ir pastatas vertinamas kaip avarinis“. Pridedama 14 lapų pastato išorės ir vidaus patalpų nuotraukų, iš kurių nė viena neatskleidžia, kas konkrečiai kelia pavojų čia gyvenančiųjų gyvybei bei sveikatai bei dėl ko būtina skubiai apleisti šias gyvenamas patalpas.
Ekspertizė ar pasivaikščiojimas po kiemą?
Kad būtent taip buvo atliekama jų gyvenamo namo ekspertizė – pasidairius po kiemą ir koridorius, „Žemaičiui“ paliudijo ir patys šio daugiabučio gyventojai. Visi kalbinti patvirtino, kad niekas į jų butus nesibeldė ir parodyti vidaus patalpų neprašė. Vienas kitas prisiminė matęs kažkokį žmogų vaikštinėjant po kiemą, dairantis aplinkui.
„Kokia ekspertizė?! Tegul nejuokina. Atsiuntė ekspertą tokių pačių metų, kaip tas mūsų namas. Pamačiusi išėjau į kiemą paklausti, kas jis toks ir ką čia veikia. Sako, Savivaldybė užsakė ir dar nurodė, jog turi būti įvertinta kuo blogiausiai“, – dėstė viena gyventoja.
Žmonės stebėjosi, kaip tas ekspertas galėjo įvertinti rąstų būklę, jei niekur jų nesimato, o ir medinių apkalimų nei plėšė, nei pjovė. Esą tas pats ir su pamatais –
užmetęs akį parašė, kad reikia remontuoti, o stogo net nelipo pažiūrėti.
„Ir Savivaldybė už tokius raštus pinigus moka?! Kiekvienas statybose bent šiek tiek nusimanantis vyras dar ne tiek prirašytų, nė mokėt nereikėtų“, – juokėsi gyventojai. Tik štai prakalbus apie negandą, kurią jiems užtraukė tokios eksperto išvados, juokai kaipmat išgaravo.
Žmonės piktinosi ir laikraštyje perskaityta žinia, neva jie ne sykį atsisakė renovacijos, tad dabar tik patys kalti, jog susilaukė meto, kai nebėra ką remontuoti, belieka tik griauti.
„Niekas mums nesiūlė renovacijos. Mes patys jau kiek metų prašėm. Buvom parašus surinkę, nešėm prašymus, kad tik tvarkytų, žiūrėtų ką nors. Sykį jau buvo paskelbta laikrašty, kad įtraukė mus į sąrašą, bet nuplaukė kažkaip. Vėl judinom, prašėm, į Seimo narį ne vieną kreipėmės, bet jokio konkretaus atsakymo negavom“, – apmaudo neslėpė du dešimtmečius šiame name gyvenanti moteris.
„Kam reikia meluoti, kad renovacijos niekas nenorėjo“, – ir pyko, ir tokia Savivaldybės pozicija stebėjosi kita moteris. Pasak jos, tas pats K. Milierius dalyvavo viename susirinkime, gražiai žadėjo, kad bus tvarkoma. Esą žmonės tikėjo ir laukė, o dabar yra juodinami.
„Iškart pasakė: jei griaus – tik dėl sklypo“
„Vienas Seimo narys pernai čia buvo. Apvaikščiojo, apžiūrėjo. Sako: pamatai geri, reikia tik stogą suremontuot, sienas apkalt naujai. Ir buvęs „Plungės būsto“ direktorius Audrius Šapalas lankėsi. Gražiai pakalbėjo, neva pilnai renovuos, čia gyvenantieji galės virtuvę atsidalinti, kad po savo kampą turėtų“, – prisiminė bene ilgiausiai – jau 45-erius metus – šiame pastate gyvenanti Danutė. Ir pakartojo iš minėto Seimo nario išgirstus žodžius: „Jeigu jau griaus, tai žinokit, kad kažkam prireikė šio sklypo.“
„Skambinau į Savivaldybę ir išgirdau, kad „Plungės būstas“ mūsų jau atsisakė. Sakė, kad griaut ruošiasi. Rašysiu, kad man duotų kitą butą. Kaip gali ant gatvės palikt žmones?! Nesąmonė...“, – rankomis skėsčiojo koridoriuje sutikta Angelė. Moteris su sūnumi gyvena trečiame – mansardiniame – pastato aukšte ir patvirtino turinti vargo dėl kiauro stogo. Be to, baiminasi, jog nelaimę gali prišaukti daugybę metų nevalytas kaminas. Vis dėlto sakė į susiklosčiusią situaciją žiūrinti ramiai – tikinti, kad valdžia nepaliks žmonių bėdoje, skirs jiems kitus būstus gyventi.
Nusipirko katę maiše
1935 m. statytame daugiabutyje iš viso yra 14 būtų. 6 iš jų priklauso Savivaldybei kaip socialiniai būstai, bet vieną tikimasi parduoti gruodį vyksiančiame aukcione. Vienas toks aukcionas vyko ir lapkričio viduryje. Ir buvęs sėkmingas – butas iškeliavo privatininko nuosavybėn. Kaip informavo Savivaldybės Turto skyrius, pirkėjas buvo informuotas, kad atlikta pastato ekspertizė ir žadama įregistruoti jį kaip avarinės būklės, tačiau ši detalė nepakeitė jo noro pirkti butą.
Dar vienas toks sandoris įvyko praėjusį pavasarį – butą Birutės g. 10-ame daugiabutyje iš Savivaldybės įsigijo daug metų jį nuomavusis moteris. Priešingai nei minėto aukciono lapkričio viduryje atveju, ši pirkėja apie galima avarinę pastato būklę informuota nebuvo.
Apie šį atvejį nemažai diskutuota ir minėto Ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto posėdžio metu.
„Mes patys sukėlėm socialinio būsto nuomą, kad skatintume žmones išsipirkti tokius butus. Ir vienas žmogus sugalvojo tą padaryti, išsipirko gegužę dviejų kambarių butą, o dabar jūs sakot, kad kelis metus įtarėt, jog pastatas avarinės būklės. Gal reikėjo žmogų įspėti, jog planuojamos tokios procedūros. Nes dabar jis tiesiogine to žodžio prasme nusipirko bėdą“, – tokį Savivaldybės administracijos poelgį sukritikavo komiteto pirmininkė Daina Martišienė.
Bandydama atremti kritiką Savivaldybės specialistė aiškino, kad pardavimo aukcioną rengęs Turto skyrius paprasčiausiai nežinojo, jog Vietos ūkio skyrius inicijuos pastato ekspertizę. Kaip sakoma, dešinė nežinojo, ką veikia kairė. Ir moteris pirko butą tikėdama, jog pastatą tuoj tuoj renovuos.
„Taupėm ne vienerius metus“
Praėjusią savaitę „Žemaičiui“ lankantis Birutės g. 10-ame daugiabučiame name pavyko susitikti ir pakalbinti šią moterį. Jei ne šitaip susiklosčiusi situacija, ji dabar galbūt džiaugtųsi neseniai įsigytu butu, bet tą džiaugsmą aptemdė neseniai internete perskaityta naujiena, jog pastatą siūloma griauti.
Ji neslėpė, kad sprendimą įsigyti butą, kurį iš Savivaldybės nuomojosi ne vieną dešimtmetį, lėmė smarkiai padidinta nuomos kaina. Esą kai šis mėnesinis mokestis, iki tol siekęs 70 eurų, persirito per 100, pateikė prašymą išsipirkti butą.
„Tada nė kalbos nebuvo, kad darys ekspertizę ar kad reikės griauti. Registrų centro išraše buvo parašyta, kad namo nusidėvėjimas – 67 procentai. Taupėm ne vienerius metus. Su vyru ne milijonus uždirbam, o jei ir uždirbtume, negyventume tokiame name“, – dėstė ji.
Tapusi teisėta buto savininke ėmė domėtis, kada gi toji žadėtoji renovacija bus. Esą būtent tada ir pasidėjo viskas: „Vasarą atėjo Kaunas (Savivaldybės administracijos direktorius Mindaugas Kaunas – aut.), apvaikščiojo, apžiūrėjo. Sako, gražioj vietoj gyvenat. Ir atsiuntė tą ekspertą...“
Plungiškė stebėjosi, kodėl staiga susirūpinta namo būkle, jei iki tol niekam jis neužkliūdavo, esą net kviečiami „Plungės būsto“ atstovai retai čia koją keldavo.
„Trisdešimt metų čia gyvenu, niekam nerūpėjo. Nors ir socialiniam būste gyvenau, patys remontus pasidarėm, langus pasikeitėm. Jei ko ir prašydavom, atsakymas visad būdavo tas pats – nėra pinigų. O juk šitiek metų už nuomą Savivaldybei mokėjom. Aš išsipirkau, man jau nebekainuoja, bet va kaimynė ir dabar per mėnesį po 150 eurų pakloja.“
Moteris sakė neketinanti tylėti ir pasiduoti stumdoma. Jei Savivaldybė nuspręs žmones varyti lauk iš jų namų, išeisianti tik su sąlyga, kad jai bus parūpintas kitas, ne prastesnis būstas. Jei ne – teisybės ieškosianti teisme.
„Vyras dirba Klaipėdoj, pasakojo, kad kažkoks daugiabutis ten berods geležinkeliui trukdė, tai griovė jį, bet žmonėms atlygino, davė, kur gyvent. Ir čia taip turi būti“, – įsitikinusi ji.
Jei nesutiks kraustytis, galės remontuoti
Koks sprendimas bus priimtas dėl šio pastato, kol kas neaišku. Po minėtojo Ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto posėdžio Savivaldybė įpareigojo „Plungės būstą“ organizuoti susirinkimą ir informuoti Birutės g. 10-ojo namo gyventojus apie ekspertizės išvadas ir siūlomus sprendimus.
„Įregistravus avarinę būklę pastate gyventi negalima, nes tai pavojinga sveikatai ar net gyvybei. Savivaldybė savo nuomininkus turėtų iškelti suteikdama jiems kitus socialinius būstus, o privačių butų savininkai spręstų savarankiškai, ką daryti. Avariniame name gyventi, dar kartą pasikartosiu, tikrai negalima“, – pabrėžė K. Milierius.
Tiesa, galima ir kita išeitis. Esą jei žmonės nesutiks išsikelti, jiems bus pasiūlyta inicijuoti statinio kapitalinį remontą, tik štai jo kaštai bus dvigubai brangesni nei renovacijos, o suremontavus statinį kapitališkai, sutvirtinus jo konstrukcijas, dar reikės atlikti ir renovaciją: apšiltinti sienas, pakeisti apdailą, langus ir duris, stogo dangą. Vadinasi, jau ir taip gyventojams sunkiai įkandami renovacijos kaštai galiausiai išaugtų trigubai.
Galbūt nenorėdamas, kad situacija atrodytų tokia beviltiška, kažkas iš posėdžiavusiųjų pasiūlė dar porą galimų išeičių žadamiems iškeldinti privačių butų savininkams – stoti į eilę socialiniam būstui gauti (nors, kaip žinia, jo gali tekti laukti ne metus ir ne dvejus) arba... parduoti savo butus rinkos kaina.
Daugelis posėdžiavusiųjų tokį siūlymą pasitiko ironiškomis šypsenomis, tačiau ar neatsitiks taip, kad būtent šis scenarijus, „atsitiktinai“ susiklosčius palankioms aplinkybėms, ir išsipildys. Ir po kelerių metų kokio apsukraus verslininko rūpesčiu vietoj šio seno medinuko iškils modernus biurų pastatas, stiklinėmis vitrinomis žvelgiantis į vaizdingus Babrungo vingius. O čia gyvenusiems beliks tik nuoskaudos pardavus už grašius.