
Naujausios
„O Vilniuj ar ne taip buvo?“
Paprūdžio gatve artėdami prie Plungės jūros, medžius sodinančių darbininkų išsyk nepamatėme. Tačiau kad jie šiandien laiką leido ne rankas į kišenes susikišę, buvo aišku iš padarytų darbų. Prie vadinamosios pumpinės, tvenkinio pakrantėje ties taku baltame sniego fone juodavo neseniai pasodintų medelių vietos. Tik sodintojų jau nebuvo.
Bet čia sutikti jų bendradarbiai aiškino, kad dabar sodinama netoli Akademiko A. Jucio progimnazijos. O paklausti, ar patiems neatrodo keista, jog tokiu metu jaunų medelių šaknys leidžiamos į šaltą žemę, vieni pečius traukė, kiti sakė nesistebintys, nes „o Vilniuj ar ne taip buvo?“ Atsirado ir daugiau žinančiųjų, esą tie medeliai tokiems orams pritaikyti, atvežti iš Olandijos, tad nereikia galvos sukti – patys pamatysim, kaip pavasarį gražiai sužaliuos.
Tą patį aiškino ir užduotį Plungės jūros prieigose pasodinti medelių gavę darbininkai, jau iškasę duobeles ir likusiems sodiniams. Tačiau į ilgas kalbas jie leistis nenorėjo, juk ne vadovai jie kokie, o tik vykdytojai. Tegul sėdintieji aukščiau su žurnalistais šnekasi.
Tas pats, kaip laikyti sandėlyje
Darbus Plungės jūros pakrantėje atliekančios UAB VVARFF statybos vadovas Kazimieras Stanys taip pat tvirtino, kad gyventojų baimės akys tokios didelės be reikalo. „Gal ir keistai atrodo, bet čia nieko baisaus“, – tikino jis.
Esą, kaip mums ir minėjo vienas darbininkų, sodinami medeliai yra atvežti iš Olandijos ir jie dabar – vegetacinės būsenos, tarytum apmirę.
„Mums jų net nepardavė, kol nebuvo numetę lapų. Ar laikysi su tuo keru pasidėjęs sandėlyje, ar sodinsi, nėra jokio skirtumo. Jei su lapais atsivežtum gyvybingus, tada jiems būtų šokas, o tokius apmirusius, numetusius lapus, žiemai pasiruošusius galima sėkmingai perkelti. Juo labiau kad po sniegu žemė nėra įšalusi. Tad tiesiog nusikasam sniegą, iškasam duobes, supurenam ir sodinam. Oro sąlygos tą leidžia. Jeigu būtų plika žemė ir tiek užšalę, būtume jau nesodinę“, – pirmadienį „Žemaičiui“ kalbėjo K. Stanys.
Tą dieną jo vadovaujami darbininkai sodino gautų medelių likutį. Esą didžioji dalis sodinukų – juodalksnių, raudonųjų ąžuolų, šermukšnių – pasodinti prieš dvi savaites, kol dar nė sniego nebuvo. O išvis jų numatyta pasodinti apie 200.
Anot K. Stanio, įmonė ne pirmą kartą ir ne vienoje vietoje taip yra sodinusi ir beveik nėra buvę, kad neprigytų. Antai Mažeikiuose visa gatvė sužaliavo.
O kas visgi atsakytų už tai, jei pavasarį pamatysime nukeipusius medelius?
„Mes nešam visą atsakomybę, jei neprigytų. Bet bus prižiūrimi, laistomi, tręšiami“, – žadėjo vadovas.
Sodinti galima
K. Stanio žodžius, kad šaltis naujai pasodintiems lapuočiams jokios žalos nepadarys, patikrinome paskambinę Lietuvos arboristų asociacijai.
„Galima sodinti. Kalbu tiek teoriškai, tiek iš asmeninės patirties“, – į „Žemaičio“ klausimą atsakė arboristas, želdintojas Tautvydas Mulevičius.
Esą lapuočius, kurie žiemą nenaudoja vandens, sodinti galima net ir šąlant, žinoma, ne į jau įšalusią žemę.
„Prieš metus atsivežiau tūkstantį bukų ir gruodį, kai šalo, susodinau. Nors bukas labai jautrus medis, iš visų pasodintų neprigijo tik 3. Kas kita su pušelėm. Iš šimto tuomet pasodintų prigijo tik 20. Žiemą sodinti visžalių augalų negalima, – pasakojo T. Mulevičius. – O tie pas jus pasodinti lapuočiai dabar kaip susandėliuoti. Aš ir pats geriau atsikasiu sniegą ir pasodinsiu, nei atidėsiu šį darbą pavasariui.“
T. Mulevičius pabrėžė, kad svarbus ne tik medelių sodinimo laikas, bet ir priežiūra jau pasodinus – ypač laistymas. Esą kai kuriuos reikia laistyti kone visus metus. Ypač jautrūs medeliai – ąžuoliukai.