
Naujausios
Plungė garsėja giliomis kultūros tradicijomis
Kaip sakė iškilmių vedėjas Viktoras Gerulaitis, Plungė – žinomas Žemaitijos ir visos Lietuvos miestas, turintis gilias kultūros tradicijas, prie kurių kūrimo bei puoselėjimo prisidėjo kunigaikščiai Oginskiai. Kalbėdamas apie Plungėje, konkrečiai rūmuose, vykstančius renginius, vakaro vedėjas išskyrė M. Oginskio festivalį, jau keliolika metų Plungėn suburiantį geriausius šalies ir užsienio orkestrus, kolektyvus, atlikėjus bei solistus, visą mėnesį visuomenę kviečiančius pasinerti į užburiančios klasikinės muzikos šventę.
Akcentuota, jog pasirašius minėtą bendradarbiavimo sutartį, festivalis ir toliau liks atviras bei prieinamas visiems klasikinės muzikos gerbėjams, koncertai ir toliau vyks nemokamai, kad tik kuo gausesnis būrys žmonių susipažintų su iškiliausiais Lietuvos ir užsienio profesionaliais meno kolektyvais bei atlikėjais.
Partnerystė tarp Plungės ir Lietuvos nacionalinės filharmonijos turėtų tik dar labiau sustiprinti šį renginį bei atverti duris naujiems profesionaliojo muzikos meno projektams, koncertams, muzikinėms edukacijoms bei kitiems renginiams, kurie taps niša ne tik jau tvirtą pagrindą po kojomis turintiems muzikos profesionalams, bet ir jauniesiems talentams. Būtent to ir siekiama šeštadienį rūmuose iškilmingai pasirašyta sutartimi.
„Pribrendo laikas Plungės kultūrą pakylėti į dar aukštesnį lygį“, – sakė V. Gerulaitis, pasak kurio, po šios sutarties pasirašymo nei Lietuvos, nei Europos valdininkams nebereikės atskirai įrodinėti, kaip svarbu remti ir puoselėti Plungės kultūrą.
Keturiems susitarti – sudėtinga
Kad pagaliau įteisinama jau ir taip ne vienerius metus trukusi Plungės ir Filharmonijos partnerystė, vienas pirmųjų pasidžiaugė „Plungiškių draugijos“ prezidentas Liudas Skierus. Prisiminęs, kiek teko nuveikti, kad būtų suderinta ši sutartis, kuria siekiama, kad ir toliau būtų garsinamas ypatingas visai Lietuvai kultūrinis renginys –
M. Oginskio festivalis, – užtikrinama profesionaliosios klasikinės muzikos sklaida, įvairinamas Plungės krašto ir Žemaitijos visuomenės gyvenimas, jis pirmiausia padėkojo Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinei direktorei Rūtai Prusevičienei už geranoriškumą.
Apie tai kalbėjo ir pati direktorė, kurios teigimu, Savivaldybė ir meras Audrius Klišonis pademonstravo patį didžiausią geranoriškumą – vyko į sostinę, dalyvavo susitikimuose Filharmonijoje, kur buvo aptarti su bendradarbiavimu susiję dalykai.
R. Prusevičienė pasidžiaugė visų plungiškių stiprybe daryti didelius darbus, gyventi aukštais standartais bei siekti kokybės. Kalbėdama apie mūsų krašto žmones viešnia nepamiršo paminėti Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro garbės dirigento maestro Juozo Domarko.
„Jo meilė Plungei persmelkia ir mūsų institucijos veiklą. Mes niekada neatsisakysime vykti į Vakarus iš Rytų, nes tai yra apskritai visos Lietuvos kryptis. Tikrai didžiulį įspūdį padarė plungiškių meilė savo miestui, tam pačiam Žemaičių dailės muziejui, M. Oginskio festivaliui“, – kalbėjo R. Prusevičienė ir pasidžiaugė, kad visų bendros pastangos vainikuojamos keturšale sutartimi, kuri, pasak jos, nėra tokia ir dažna. Mat susitarti keturiems yra nepaprastai sudėtinga.
Kad keturioms institucijoms, įstaigoms išties nelengva ieškoti sutarimo, patvirtino ir meras A. Klišonis. Jis išreiškė viltį, kad ši sutartis nebus tik dėl susitarimo, o garantuos tai, kad Plungėje vyks dar daugiau aukštos kokybės meno ir kultūros renginių. Savo ruožtu Savivaldybės vadovas atskirą AČIŪ už išvystytą bendradarbiavimo idėją tarė iškilmėse dalyvavusiam maestro J. Domarkui.
Ateityje – ir Filharmonijos filialas?
„Jeigu 16 metų su Filharmonija buvome draugai ir kolegos, tai nuo šios dienos mes tampame partneriais. Ką reiškia muziejui kaip partnerį turėti elitinės muzikos, kultūros citadelę? Tai reiškia, kad su mumis turi skaitytis. Nuo šiol rašydami paraiškas mes būtinai pridėsime šią sutartį. Džiaugiuosi ir didžiuojuosi. Nuo šiandien Plungė klesti“, – džiaugsmingai pasitikdamas reikšmingą momentą kalbėjo Žemaičių dailės muziejaus direktorius Alvidas Bakanauskas.
Priminęs, kaip atrodė rūmų patalpos iki didžiųjų remontų, direktorius pasidžiaugė, kiek daug nuveikta. „Didžiuojuosi tuo, kad 1994 metais mes perėmėme raktus nuo čia buvusio technikumo pastato ir čia įėjome. Tada čia nebuvo nei šio balkono, nei šitų dvejų durų, langai buvo apkalti grotomis, sienos iki pusės išdažytos mėlynai, išbetonuotos grindys, kabėjo lankas krepšiniui žaisti, o ant sienos buvo parašyta „Ant sienų nespjaudyti.“
Nepamiršta pasidžiaugti ir prikeliamu buvusio žirgyno pastatu, kurį sutvarkius, A. Bakanausko žodžiais, liks pasirūpinti tik įveiklinimu. O kad šis procesas vyktų sklandžiai, esą užtikrins pasirašoma keturšalė bendradarbiavimo sutartis.
Po pasisakymų renginio vedėjas pakvietė sutelkti dėmesį, nes pagaliau buvo pasirašyta Plungės miestui reikšminga bendradarbiavimo sutartis. Ją savo parašais ir antspaudais patvirtino Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinė direktorė R. Prusevičienė, Plungės rajono savivaldybės meras A. Klišonis, Žemaičių dailės muziejaus direktorius A. Bakanauskas ir „Plungiškių draugijos“ prezidentas L. Skierus. Pasirašęs sutartį pastarasis pareiškė, kad kita sutartis bus dėl Filharmonijos filialo steigimo Plungėje.
Po iškilmingos ceremonijos jos dalyviai pakviesti pasimėgauti koncertu, kurį dovanojo solistė Aistė Pilibavičiūtė ir Čiurlionio kvartetas.