Naujausios
Pastaruosius kelius prižiūrinti bendrovė „Kelių priežiūra“ skelbia, kad sudėtingiausia situacija dėl prastos kelių būklės šiuo metu yra pietiniuose ir vakariniuose šalies rajonuose. Esą praėjusiais metais daugiausia kelių išdaužų užtaisyta balandį – 3 800 kv. m, o šiais metais vien sausį – beveik dvigubai daugiau.
„Žiema buvo gausi temperatūros svyravimų iš pliuso į minusą, tai stipriai veikia ilgai neatnaujintą dangą, į kurios konstrukciją patenka vanduo ir jis ten dėl pasikartojančių užšalimo ciklų atveria išdaužas. Jeigu kelyje vyrauja plyšių tinklas, kitaip dar vadinamas „krokodilo oda“, tame pačiame kelyje gali atsiverti dešimtys duobių, vieną užtaisius, veriasi kita“, – rašoma „Kelių priežiūros“ pranešime.
Ši valstybinė įmonė gyventojams primena, kad tvarkant kelius prioritetas skiriamas pavojingoms išdaužoms, t.y. didesnėms kaip 0,1 kv. m ploto ir gilesnėms nei 40 milimetrų.
Vairuotojų prašoma didesnio budrumo, ypač važiuojant vietomis, kur sunku įžiūrėti galimą duobę, pasirinkti saugų greitį, stebėti kelio ženklus, ypač tamsiuoju paros metu, lyjant lietui ar po jo, kai duobes užpildo vanduo ir kartais sunku įvertinti, kokio dydžio bei gylio gali būti ištrupėjusi kelio dalis.
Apie pavojingas išdaužas ar kitas kliūtis, keliančias pavojų eismo saugumui, vairuotojai raginami pranešti trumpuoju Eismo informacijos centro tel. 1871 arba +370 5 232 9600, +370 615 49300.
Tik panašu, kad mažai kas žino ir naudojasi šia galimybe, o jei susiruošiama skųstis, dažniausiai renkamas vietos seniūno numeris. Pirmadienį posėdžiavę seniūnai pasakojo atsiimantys net ir už tuos kelius, kurie yra ne seniūnijos ir ne Savivaldybės žinioje, o regioniniai.
Žemaičių Kalvarijos seniūnas Liudas Gricius stebėjosi, kad net Savivaldybės specialistai, turintys puikiai žinoti situaciją, kartais besiskundžiančius nukreipia pas jį.
„Kelyje Mažeikiai–Plungė–Tauragė duobė ant duobės, per dieną gal 10 automobilių padangas prakerta. Skambina, kodėl seniūnas nežiūri“, – ir pyko, ir stebėjosi L. Gricius.
Seniūnas sakė turintis galvos skausmą ir dėl per atlydį „išnešto“ kelio į Šarnelę. Esą remontui reikės mažiausiai 2,2 tūkst. eurų, tik nežinia, iš kur paimti tokią sumą, ir dar skubiai.
Atsakydamas Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Mantas Česnauskas kalbėjo, kad tokius einamuosius darbus seniūnijos turi atlikti iš joms skirtų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų. Didesnes išlaidas Savivaldybė ateity ieškos galimybių kompensuoti.
O dėl prastai prižiūrimų regioninių kelių pavaduotojas ragino registruoti pranešimus ir adresuoti tiesiai Lietuvos automobilių kelių direkcijai: „Gal kita reakcija bus, nei skambinant „Kelių priežiūrai“.
Didelių rūpesčių dėl kelių kalbėjo turintis ir Nausodžio seniūnas Gintaras Domarkas. Jis sakė gavęs 4 pranešimus dėl išplautų kelių ruožų. O Žlibinų seniūnas Martynas Stančikas užsiminė, kad reikėtų ir Plungės autobusų parko kolektyvą supažindinti, kuriuos kelius priklauso prižiūrėti seniūnams, o kuriuos – minėtajai „Kelių priežiūrai“: „Kad neklaidintų piliečių, jog seniūnija neprižiūri.“
Atostogaujančią Plungės miesto seniūnę pavaduojanti Laiva Laivienė sakė, kad vos nustojus merkti lietui mieste atsivėrusias duobes skubama lopyti šaltu asfaltu. „Jau seniai nėra buvę, kad būtų tiek duobių po žiemos, nors turbūt negalima taip sakyti – žiema dar nesibaigė. Nespėjam lopyti šaltu asfaltu, bandysim jo daugiau nusipirkti, kad nepritrūktume.“