
Naujausios
– „Dance is passion“ Plungės kultūros centro salę sudrebins ne pirmą kartą. Kaip gimė šio konkurso idėja?
– Išties tai nebus „Dance is passion“ debiutas Plungėje, nes pirmą kartą šis konkursas čia vyko 2019 metais. Tai buvo mano pirmasis, nuo nieko nepriklausęs šokių konkursas. Turiu omeny, nebuvo jokių rėmėjų – visa atsakomybė krito ant mano vienos pečių. Tuo metu dar neturėjau nei komandos, nei partnerių, su kuriais būčiau dirbusi daug metų.
Tiesa, „Dance is passion“ nebuvo pirmasis mano organizuotas konkursas. Pirmąkart konkursą aš rengiau 2018-aisiais. Šis renginys tada mane surado netikėtai – Liudviko Rėzos kultūros centro direktorė patikėjo manimi ir po vieno bendro mūsų kūrybinio projekto pasiūlė man kuruoti šokių konkursą „Sveika, vasara!”, vykusį Juodkrantėje. Tuo metu aš buvau trečio kurso choreografijos studentė ir man labai trūko meninių projektų, didelių užmojų, todėl, žinoma, sutikau. Kaip pirmą kartą viskas pavyko išties puikiai. Supratau, jog noriu tęsti šią veiklą. Taip gimė ir „Dance is passion“. Toliau ėjo šokio festivalis „Way of dance“ Klaipėdoje, pandemijos padiktuotas nuotolinis šokių konkursas „Movie night“ ir kiti renginiai.
– Išties tavo darbinėje biografijoje – ne vienas šokio renginys ir iniciatyva. Ko gero, kiekvienas iš jų tau kaip kūrėjai brangus ir ypatingas, bet galbūt pavyktų išskirti, kuo „Dance is passion“ skiriasi nuo kitų šokio konkursų?
– Mano požiūris į šokį yra labai bendruomeniškas. Man labai svarbu, kad kolektyvai ir apskritai žmonės suprastų, jog šokant, veikiant, gyvenant per meilę, teigiamas emocijas, tai labai daug duoda ne tik tau pačiam, bet ir visai aplinkai. Norisi, kad su laiku konkurencija užimtų vis mažesnę vietą ir ją keistų žinios, sąmoningumas bei bendri projektai. Mano mintyse visada skamba žodžiai, jog tai yra išties šokio šventė, todėl organizuodama šį konkursą visai komandai keliu vieną pagrindinį uždavinį – palaikyti šiltą ir malonų klimatą, pagirti kolektyvus, sukurti jiems erdvę ne tik kokybiškai pasirodyti, bet ir susirasti bendražygių. Šis konkursas ir visi kiti mūsų renginiai nuo šių metų taps iš dalies labdaringi. Manau, jog būtent tai ir daro konkursą išskirtiniu.
– Kodėl „Dance is passion“ rengiamas būtent Plungėje?
– Man labai svarbu paskirti nors vieną renginį savo gimtajam miestui. Juk būtent Plungėje prasidėjo mano kaip šokio atstovės kelias. Tikiu, kad jis duos naudos ne tik atvyksiantiems šokėjams, bet ir vietinei bendruomenei. Juk konkurse pasirodys atlikėja Geleibra – vyks jos koncertas. Bilietai į renginį yra auka „Raudonoms nosims“.
– Papasakokite apie draugystę su „Raudonomis nosimis“ – gydytojais klounais. Kaip kilo mintis paremti būtent juos?
– Aš esu šokių mokytoja Vilniuje, „Upės“ pagrindinėje mokykloje, savo šokių studijoje „Way of move“ dirbu su skirtingais dailiojo čiuožimo klubais „Ledynas“, „Ledo elita“, taip pat Plateliuose ir netoli Svencelės rengiu vasaros stovyklas „Laimės Pieva“ – mano gyvenimas, be renginių, sukasi apie pedagogiką ir vaikus. Vaikai man yra svarbiausi, jie be galo išmintingi, kūrybiški ir įdomus, nesustabdomi ir tikri. Aš tikiu, kad šokis gydo ir tikiu visų kitų menų gydomąja įtaka.
O „Raudonų nosių“ veikla mane labai seniai žavėjo, matau joje didžiulę prasmę. Pati šiais metais ruošiuosi šokio terapijos studijoms ir noriu perkelti šokį į dar kitokį lygį – svajoju gydyti šokiu. Taip ir gimė mintis paremti tai, kas man artima, kas mane jaudina, kuo aš tikiu.
– Ko gero, kiekvienas renginys turi savo tikslą ir žinutę. Kokią žinią neša šis konkursas ir koks jo tikslas?
– „Dance is passion“ savyje koduoja aistrą šokiui ir gyvenimui. Šokti ir gyventi „pilna koja“ yra dažnas posakis tarp šokėjų. Tikslas yra sudaryti sąlygas įvairaus amžiaus modernaus, šiuolaikinio, džiazinio, klasikinio šokio, šou ir latino šou stiliaus šokėjams pristatyti savo gebėjimus, suteikti galimybę saviraiškai, skatinti šokio kolektyvų bendravimą, patirties pasidalinimą bei bendradarbiavimą, naujų projektų kūrimą ir visuomeniškumą.
– Kokio amžiaus šokėjai kviečiami dalyvauti konkurse? Gal jau aišku, kiek šokėjų kovo 19-ąją žada suplaukti į Plungę?
– Nuo mažiausių – 5–6 metų – iki saugusių šokėjų. Iš viso jų turėtų suvažiuoti apie 500. Laukiama šokio entuziastų iš Vilniaus, Klaipėdos, Kauno, Mažeikių, Skuodo, Jurbarko, Raseinių ir kitų miestų. Žiūrovai galės išvysti kolektyvus iš visos Lietuvos, kurie dovanos skirtingų stilių šokių. Kaip jau minėjau, kol bus skaičiuojami komisijos balai, vyks Geleibros (Gabrielės Urbonaitės) interaktyvus koncertas, kurio metu ir bus galima aukoti bei taip prisidėti prie kilnaus tikslo. Vėliau vyks apdovanojimai.
– Būtų įdomu sužinoti, kas vertins šokėjus.
– Visa komisija atvyks iš Vilniaus. Tai – režisierė, choreografė bei pedagogė Marija Simona Šimulynaitė, kuri 2010-aisiais įkūrė Baltijos baleto teatrą, 5 metus dėstė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Marija nuo 2008 metų yra pastačiusi per 30 spektaklių, tarp kurių – operos, šiuolaikinio baleto ir teatralizuoti muzikiniai spektakliai.
Kita komisijos narė – profesionali šokėja, choreografė, kubietiškos salsos, afro-cuban ir reggaeton trenerė, nuolat besisemianti patirties užsienio festivaliuose bei seminaruose Agnė Saikauskaitė. Agnė – Donny Montell šokėja, buvusi ne vieno šokio kolektyvo narė, nuskynusi ne vieną aukso taurę salsos čempionatuose.
Šokėjus vertins ir Gaudrė Kazlauskaitė – diplomuota šokių mokytoja, šokėja, televizijos projekto „X faktorius“ superfinalistė, įvairių kitų televizijos šou choreografė bei gatvės šokių studijos „G House“ vadovė.
– Minėjote, kad rengdama pirmąjį šokių konkursą „Dance is passion“ neturėjote jums talkinti galinčios komandos. Ko gero, šįkart viskas kitaip.
– Nuo pirmojo konkurso šiuo klausimu išties viskas pasikeitė. Turiu subūrusi puikią komandą. Mano dešinioji ranka – renginių organizatorė ir nuostabi asmenybė Eglė Zabitytė, kuri žino visus renginio etapus nuo A iki Z. Kiekvienam renginiui reikalingi apšvietėjai, įgarsintojai, fotografai, videografai – šie žmonės keičiasi ir turime kelis sąstatus pagal regionus. Mano visa šeima – mama, tėtis ir vyras – renginio dieną dažniausiai irgi yra įtraukti į procesą. Žinoma, neapsieinu ir be nuostabiųjų savanorių, kurie taip pat padeda kuruoti visą renginį.
Mano komanda nėra didelė, bet labai tikiu, kad su laiku mes užaugsime. Jau dabar esame pasiekę daugelį sau išsikeltų tikslų ir tai džiugina. Dirbame visoje Lietuvoje, kuriame kartu su Egle visai iš skirtingų miestų ir tai mūsų nesustabdo.