
Naujausios
Visos investicijos – į Varkalius ir Milašaičius
Pirmasis kritikos naujajam – sutrumpintam – sąrašui minėto posėdžio metu pažėrė liberalas Česlovas Kerpauskas. „Sutikit, keistokai atrodo, kad pirmoj, antroj ir trečioj vietoj – vien Nausodžio seniūnijos gatvės. Ar jos ten tiek balų surinko, ar kas kitas lėmė? Aš nenoriu nieko blogo pasakyt apie Nausodį, bet įdomiai atrodo...“ – kalbėjo jis.
Ir nė trupučio nepagražino, mat kaime esančios prioriteto tvarka žadamos remontuoti gatvės išsidėstė būtent taip: pirmajame trejete – Varkaliuose esančios Sodo, Beržų ir Pušies gatvės, ketvirta ir penkta – A. Plechavičiaus gatvė Milašaičiuose (nors gatvė viena, tačiau dėl jos ilgio asfaltuota ir neasfaltuota jos dalys išskirtos atskirai).
Pastabų turėjo ir posėdyje dalyvavęs Darius Saukalas, prisistatęs seniūnaičių atstovu. Jis stebėjosi, kad tvirtinant šį, jau trumpesnį, sąrašą pirmumo teisė suteikta toms gatvėms, kurioms jau yra parengti techniniai projektai, nors rengiant pirminį, 2021–2028 metų, sąrašą apie tokį kriterijų nebuvo kalbėta.
„Kyla daug klausimų ir dėl investicijų tikslingumo. Ar apskritai buvo skaičiuota, kur labiau apsimoka remontuot? Aš nepatingėjau ir nuvažiavau į Sodo gatvę Varkaliuose. Tos gatvės ilgis apytiksliai yra 2,7 kilometro, namų suskaičiavau 31. Realiai jūs žadat asfaltuot plynus laukus. O gal kas iš Tarybos narių yra ten sklypus supirkę ir planuoja formuot kvartalus? Pušies gatvė – 0,9 kilometro ir nulis namų. Tik „Padago“ fabrikas. Irgi klausimas, ar nėra kokių sąsajų su Tarybos nariais, kurie dabar daugumoj?“ – klausė plungiškis.
Kaip pavyzdį jis pateikė savo atstovaujamos seniūnaitijos Plungės mieste Daukanto gatvę, kuri yra tik 0,35 km ilgio, joje stovi 30 gyvenamų namų, o į sutrumpintą sąrašą ši gatvė kažkodėl nepateko.
„Teisybės nerasim“
Reaguodami į nuskambėjusias pastabas kiti posėdžio dalyviai suskubo aiškinti, kad minėta Sodo gatvė Varkaliuose bus asfaltuojama ne visa, o tik maždaug kilometras jos, iki sankryžos su Pušies gatve. Esą gyvenantieji toje gatvėje ne kartą kreipėsi į Savivaldybę, rašė prašymus, todėl buvo nutarta parengti šios gatvės remonto techninį projektą. „O padaryti projektą ir įdėti į stalčių yra grynas neūkiškumas“, – komentavo komitetui pirmininkaujanti Daina Martišienė.
„Tas klausimas – kaip žemės sukūrimas: teisybės nerasim, kas buvo ar turi būti pirmas. Iš tikrųjų administracija negalėjo nedaryt projektų. Padarėm juos, dabar reikia įgyvendint, nes kainuoja nepigiai ir padėti į stalčių būtų tiesiog nuodėmė. O dėl Sodo gatvės... Bus asfaltuojama ne iki „Plungės vandenų“, o apie kilometrą iki sankryžos su Pušies gatve. Darom tą vietą, kur žmonės lygiai taip pat rašė prašymus, kalbėjo, norėjo ir tų dulkių neryt, ir kad būtų sutvarkyta ta teritorija. Matosi, žmonės ir statyt ten ruošiasi, kažką daryt. Nėra taip, kad būtume kažkaip nusižengę“, – situaciją bandė aiškinti ir Vietos ūkio skyriaus vedėjas Arvydas Liutika.
Kieno rūpesčiu ir iniciatyva buvo parengti kitų dviejų gatvių Varkaliuose – Beržų ir Pušies – techniniai projektai, jei šios gatvės niekada nebuvo tarp žadamų tvarkyti pirmumo teise, per posėdį taip ir neįvardinta. „Žemaitis“ šitą pabandė išsiaiškinti posėdžiui pasibaigus.
Pasirodo, ir Beržų gatvės projektas buvo parengtas dėl tos pačios priežasties – spaudžiant gyventojams, tik daug seniau. O štai Pušies gatvės, išties neturinčios nė vieno gyventojo, tik „Padagas ir ko“ įmonę, ir niekada net nebuvusios jokiame prioriteto tvarka žadamų remontuoti gatvių sąraše, remonto projektas Savivaldybės buvo užsakytas prieš porą metų, tikintis iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos lėšų jos remontui. Mat prasidėjus koronaviruso pandemijai tiek ši, tiek kitos ministerijos išdalino nemažai lėšų ekonomikai skatinti. Kaip viena iš skatinimo priemonių buvo numatyta ir galimybė finansuoti gatvių, vedančių į verslo objektus, remontą. Tikėdamasi lėšų Pušies gatvei, Savivaldybė suskubo rengti jos techninį projektą, tačiau finansavimo remontui taip ir negavo.
Yra toks posakis: kas nerizikuoja – negeria šampano. Šiuo atveju Savivaldybė surizikavo ir... liko su nosimi, o dabar gaus krapštyti galvą ir ieškoti kitų finansavimo šaltinių. Tuo pačiu turės sugalvoti, kaip paaiškinti daugybę metų neremontuojamose gatvės gyvenantiems žmonėms, kodėl asfaltas liejamas vienos vienintelės įmonės patogumui.
„Įrašas bus (komiteto posėdžio – aut.), gyventojai pamatys ir išvadas pasidarys“, – konstatavo D. Saukalas.
Miesto reikalai
Diskusijai įsisiūbavus Savivaldybės administracijos direktorius Mindaugas Kaunas ragino posėdžio dalyvius nebegaišti laiko – pritarti patrumpintam prioritetų sąrašui. Pasak jo, atsisakius teikti pirmumą toms gatvėms, kurioms yra parengti techniniai projektai, šiemet nebeliks galimybės panaudoti Kelių priežiūros ir plėtros programai, kapitalo investicijoms gautų 1,2 mln. eurų, nes naujų projektų rengimas užtruks, o metų pabaigoje nepanaudotas lėšas tiesiog teks grąžinti Lietuvos automobilių kelių direkcijai.
Geidžiančių tokio scenarijaus neatsirado, tad sąrašui galiausiai pritarta. M. Kauno tik teirautasi, kokių gatvių techninius projektus ketinama parengti šiemet, kad kitąmet būtų galima imtis darbų.
„Žiūrėkit, labai paprasta. Plungės miesto gatvių prioritetų sąraše pirmosios gatvės yra su projektais (Telšių, Laisvės ir Rietavo), po jų – gatvės su asfaltbetonio danga (V. Mačernio, Vytauto, A. Jucio,
A. Vaišvilos ir S. Nėries). Jas galima tvarkyti einamojo remonto būdu, be projekto. Ir lieka 7-ios gatvės (Kepyklos, Pievų, P. Plechavičiaus, Žemaitės, Vėjo, Turgaus ir Ežero), kurios yra žvyro dangos ir be projekto. Per metus padarant po 2–3 projektus, per 3-ejus metus pasiruošim ir projektus, ir gal net pradėsim darbus, jei atsiras finansavimas“, – aiškino M. Kaunas.