Naujausios
Nenori vežti ir spaudos
Anot į „Žemaitį“ besikreipusių bereniškių, Barbungo seniūnė Rūta Jonušienė jų prašymams – akla ir kurčia.
„Prieš kiek laiko kreipėmės, tai labai nepatenkinta paliko, nieko nepažadėjo. O kai nugreideriuoja, tai tik dalį, sako, jog pro kiekvieną kiemą nepragreideriuos. Ankstesnė seniūnė dar žvyro paberdavo, o dabar – nieko“, – piktinasi ilgamečiai bereniškiai ir tikina, kad pradėjus lietui pliaupti iki jų ir didžiausią ryžtą turėdamas neprivažiuosi.
Tiesa, neseniai šiame kelyje greideris lankėsi ir kelią prabraukė, bet ne be šių dviejų bereniškių įsikišimo. Mat jų problema buvo pagarsinta vietinėje radijo stotyje tuo laiku, kai joje lankėsi meras Audrius Klišonis. Po tokio viešo pagarsinimo sureaguota buvo operatyviai, bet tai – išskirtinis atvejis.
Bereniškiai sako, jog būtų patenkinti, jei šiukšliavežis bent iki pusiaukelės atvažiuotų – vis arčiau vežti. Kažkada tuo klausimu kreipėsi į pačius vežėjus, bet buvo pasakyta, jog nėra kur apsisukti.
Taigi laikas bėga, metai eina, o situacija nesikeičia. Problema netgi gilėja. Žmonės žurnalistams papasakojo situaciją, iš kurios – nei juoktis, nei verkti. Esą būdami tarsi atskirti nuo pasaulio, negali gauti ne tik šiukšlių išvežimo paslaugos, bet ir laikraščių užsisakyti.
„Niekas nenori vežti. Tiesiog laiškininkė negali privažiuoti. Tai moteris gražiai prašė, kad per žiemą neužsisakytume. Mašina kelyje užbuksuoja, tektų jai pėsčiomis bristi“, – pasakoja pensinio amžiaus pora.
Ji nuogąstauja, kad nelaimei ištikus ir greitoji kelio galo nepasiektų, o abu yra nebe jauni, sveikatos problemų turi.
Mes patys į bereniškių sodybą atvažiavome jau greiderio nulygintu keliu. Bet vis tiek važiavome siūbuodami, vos judėdami, nes ir dabar, rodos, kelio būklę pagerinus, ji tikrai nepavydėtina. Tad nesunku įsivaizduoti, kas čia dedasi prasidėjus lietui – nei mašina važiuoti, nei su karučiu po tokį kelią maltis.
„Mes tokių pinigų nesam matę“
Tačiau seniūnei R. Jonušienei jos seniūnijos gyventojų problema nepasirodė tokia didelė.
„Ar dėl vienos šiukšlinės aš turėsiu plentą pilti? – išsyk į gynybinę poziciją stojo seniūnė. – Ten kokie 200–300 metrų, kas čia tokio 2–3 kartus per mėnesį šiukšles nuvežti? Kodėl kitame gale gyvenanti moteris nesiskundžia? O kiek Babrungėnų miškuose yra žmonių, prie kurių neprivažiuoja... Jie irgi deda į maišus ir nuveža į surinkimo vietą iki privažiuojamo kelio. Aš ir pati šiukšles 100 metrų vežu“.
Teisybės dėlei reikėtų pasakyti, kad nuo paskutinės Berenių kaimo sodybos beveik iki plento, iki kur, kaip mums pasakojo pora, jie turi su šiukšlėmis pilnu karučiu dardėti, yra bent dvigubai didesnis nei 300 m atstumas. Ir tokį kelią įveikti pasiligojusiam žmogui – tikrai ne „kas čia tokio“.
Bet seniūnė aiškino, jog tas kelias iki pat galo greideriu nelyginamas ir žvyru neužpilamas ne todėl, kad seniūnija tam dėmesio nenorėtų skirti. Tiesiog nėra iš ko. Be to, jį žiūrėti seniūnijai ir nepriklauso.
„Iki atsišakojimo, kur yra bendro naudojimo kelias, iki ten ir greideriuojam, ir sniegą valom, o ten kitur jau privažiavimas į tų žmonių sodybą. Mums jis nepriklauso. Kol kaimynė mažus vaikus turėjo, jie į mokyklą brisdavo, tai valydavom ir jų tą keliuką, o dabar tik iki atsišakojimo“, – aiškino R. Jonušienė.
Žvyrą pila ten, kur didesnis judėjimas
Ir žvyro užpilti, anot seniūnės, vežama tik ten, kur daugiau gyventojų, kur didesnis judėjimas, mat seniūnijai priklauso prižiūrėti 140 kilometrų žvyruotų gatvių – visoms neužtenka.
„Jei visur vežti ir, kaip priklauso, dešimt centimetrų užpilti, tai mums būtų kosmosas, mes tokių pinigų nesam matę. Jei turėčiau, ar man gaila būtų. Tikrai žmonėms išblizgintume. O dabar kiek galim, tiek padedam. Per visą seniūniją žiūrint, ten tikrai nėra didžiausia problema, yra kitų gatvių, kur daugiau dėmesio reikia “, – aiškino R. Jonušienė.
Seniūnijos vadovė atskleidė, jog šiemet keliams tvarkyti Babrungo seniūnijai skirta 47 tūkst. eurų. Ir kaip tik šiuo metu skirstoma, kokiems darbams kiek teks. Esą seniūnijoje reikalinga pakeisti bent keturias pralaidas, o jų viena jau kelis tūkstančius kainuoja. Be to, seniūnė minėjo, kad yra po žiemos išplautų skubiai tvarkytinų kelių, tad geresnio kelio minėtiems bereniškiams ji nežadėjo.
O Telšių regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Vidimantas Domarkas, paklaustas, ar šiukšlių vežėjai turi problemų dėl privažiavimo Berenių kaime, patvirtino, kad jų tikrai kyla. Esą yra vietų, kur privažiuoti sunkiau, ypač kai lietus lyja, šlapia būna. Tad sunkiau privažiuojamų sodybų gyventojai aptarnaujami ne ištuštinant konteinerius, o išdalinus maišus, kuriuos pripildę šiukšlių, kaip ir pasakojo mūsų pašnekovai, patys atgabena iki privažiuojamos vietos.
„O jau dėl kelių mes nei ką paskatinsim, nei padėsim“, – sakė direktorius.