
Naujausios
Vaikystės takais
Plungiškė prisimena, kaip vaikystėje, nuvykusi pas močiutę į kaimą, prašydavo, kad ši leistų ravėti daržus, prižiūrėti gėlynus. Jau tada pajutusi, kaip gera rankas suleisti į žemę, kiek daug energijos ir prasmės tai suteikia, kaip prisilietus prie gamtos nurimsta mintys.
„Nebijojau juodo darbo ar purvinų rankų, priešingai – man tai buvo ramybė, savotiška meditacija ir buvimas su savimi“, – prisimena kūrėja.
Bet juk ne kiekvienai jaunai panelei toks laiko praleidimas priimtinas. Daugeliui būtų kur kas mieliau jį leisti su būriu draugų. O Simona jau tada norėjo kurti, išlaisvinti fantaziją, derinti augalus bei jų spalvas. Žinojusi kiekvienos gėlės pavadinimą ir kaip jas auginti. Džiaugiasi, kad niekas jos nevaržė, anūkėlės meilė gamtai džiugino močiutę.
Pranašiška vestuvinė puokštė
Kai susipažino su būsimu vyru ir ėmė ruoštis vestuvėms, plungiškė tvirtai žinojo – jokių floristų, dekoratorių ar dizainerių nesamdys, viską darys pati. Šitaip dar ir sutaupys. Vartydama žurnalų ar internetinių svetainių puslapius, vis rezgė mintį, ką ir kaip norėtų sukurti, išbandyti bei nieko nelaukusi kibo į darbus.
„Net vyrui į švarko atlapą gėlytę padariau, stalus puošiau, visas salės dekoracijas ir savo vestuvinę puokštę susikūriau“, – sentimentais dalijasi Simona.
Žvelgiant į viską dabar, sako, pačiai truputį juokinga: jeigu atsuktų laiką atgal, daug ką darytų kitaip, bet tada trūko patirties ir pasitikėjimo savo jėgomis. Užtat netrūko užsidegimo. Be to, viską sukūrusi savo rankomis jautėsi ypač pakylėta.
Šventės metu nuotaka iš savo fotografės gavusi komplimentą, kad turi sugebėjimą kurti. Esą kompozicijos – originalios, išsiskiriančios, mažai kur matytos. Po to ir kiti šventėje dalyvavę svečiai atkreipė dėmesį į dekoracijas, klausinėjo, kas čia viską taip gražiai papuošė. O sužinoję, kad viskuo spėjo pasirūpinti pati jaunoji, gyrė ją ir mygė, kad reikia kažką daryti su tokiu talentu, ne kiekvienam jis duotas, negalima vėjais paleisti.
Dievo keliai nežinomi
Lietuvoje baigusi vadybos ir verslo administravimo studijas, jauna moteris kartu su vyru išvyko gyventi į užsienį. Dirbo gerai žinomo tinklo parduotuvėje. Kaip ir visi naujai atvykusieji, pradėjo nuo žemiausių pareigų. Tačiau imli, darbšti, smalsi ir kruopšti darbuotoja, visada skleidžianti gerą nuotaiką, neliko nepastebėta. Net kalbos barjeras nesutrukdė siekti karjeros aukštumų. Nuolat kildama pareigose, dirbo įdomų ir perspektyvų darbą, o apie parvažiavimą į gimtąjį kraštą net minčių neturėjusi.
„O ko ten grįžti, jeigu viskas, ko noriu, yra čia“, – tada mąstė moteris. Bet, kaip dažnai atsitinka, mes planuojame, o kažkas iš aukščiau ima ir pakoreguoja planus. Taip nutiko ir Simonai – į jos šeimą pasibeldė pirmagimis sūnelis. Aplankęs džiaugsmas stipriai pakoregavo sutuoktinių darbus bei kasdienybę. Būsima mama puikiai suvokė, kad po motinystės atostogų į ankstesnes pareigas grįžti negalės, neužteks tam laiko, bus sunku derinti darbą bei sūnelio auginimą.
Be to, gyvendami toli nuo savo artimųjų, draugų ir šeimos, abu su vyru jautė, kad jiems trūksta gyvo bendravimo, susibūrimų, vakarojimų. Skaudėjo širdį, kad iš sūnaus ir senelių atima galimybę kurtį šiltą ir glaudų ryšį, o bendrauti išmaniųjų technologijų pagalba nenorėjo. Be to, trūko elementarios pagalbos iš šalies, norėjosi kažkur išeiti ar išvažiuoti, vien tik dviese pabūti. Tad po šešerių metų, praleistų svetur, nutarė – metas grįžti namo. O kai užsidaro vienos durys, visada atsiveria kitos...
Iš širdies – į širdį
Sugrįžusi Plungėn Simona iškart ėmė siekti savo svajonės: nuolat lankė įvairius floristikos kursus, bendravo su floristais iš Lietuvos ir užsienio, skaitė daug literatūros. Šitaip iš didelio noro, užsispyrimo ir meilės savo darbui, palaikant ir padedant šeimai, gimė Simonos floristikos studija Plungėje „9 smilgos“. Moteris įsikūrė po vienu stogu kartu su studija „Nendrės namai“ ir ANNA saviugdos ir savirealizacijos centru.
Vos tik praveri jų duris, nosį ima kutenti smilkalų aromatas, fone girdisi rami muzika. Viskas taip magiška ir neįprasta, spalvos ir formos traukia akį. Kiekvienas kampelis išpuoštas ir iki smulkių detalių apgalvotas. Moteris stebina savo originalia kūryba, niekur dar iki šiol nematytomis gėlių kompozicijomis iš gyvų gėlių, smilgų ir kitų gamtos turtų, kuriuos pati renka miškuose, pievose.
„Suradusi ant tako gulinčią medžio šaką, aš jau matau, ką iš jos sukursiu“, – sako pašnekovė. Floristika ją išmokė pamatyti, kiek daug lobio yra tiesiog mūsų panosėje, tereikia jį pastebėti ir prikelti antram gyvenimui.
„9 smilgos“ – tai nėra įprasta gėlių studija, greičiau – kūrybinė erdvė, kurioje nerasite pagamintų ir tiesiog stovinčių puokščių. Kiekviena jų kuriama individualiai, įsiklausant į kliento norus ir poreikius, sezoniškumą, progą.
Moteris rengia ir įvairios tematikos seminarus, dirbtuves bei kviečia visus norinčiuosius išmokti pasidaryti kompozicijų. Užsukę į studiją galite ne tik gėlių įsigyti, pabūti ir pabendrauti, bet ir pasigardžiuoti skania šviežio skrudinimo kava, pačios plungiškės surinkta natūralia arbata. Beje, netrukus čia bus galima ir saldžiais užkandžiais pasimėgauti, vasaros metu gomurį atgaivinti ledais, šerbetu. Simona šypsosi: „Aš esu ir floristė, ir barista viename“.