
Naujausios
Svajojo apie septynetą
Tie, kas augina atžalas, žino, kad net ir vienas vaikas kardinaliai pakeičia šeimos gyvenimą. O kai jų visi penki – įvairių reikalų ir rūpesčių yra penkis kartus daugiau. Žinoma, penkis kartus daugiau namuose būna ir klegesio bei džiaugsmo.
Vos pravėrus Šedvydžių namų duris Tomas nieko nelaukęs pristato savo brangiausią turtą: tris gražuoles dukras Saulę, Rusnę ir Martyną bei vietoje nenustygstančius sūnus Karolį ir Vilių. Vyriausiajai Saulei jau 14, o pagrandukas Vilius skaičiuoja dar tik septintą mėnesį.
Pasak Tomo, Saulė yra aktyvistė, jos pilna visur. Mergaitė yra pagrindinė mamos pagalbininkė visame kame ir didelė čiauškutė. Rusnė – žodžius gerai apgalvojanti ir taupanti panelė, bet kai pasako ką nors, tai visiems pilvai skauda nuo juoko ir įdomių pamąstymų, o ir šiaip, šypsosi tėtis, ji yra velnių priėdusi. Martyna – apsikabinimų, prisiglaudimų mėgėja, labai rūpestinga, bet tuo pačiu turi savitą charakterį, puikiai geba už save pastovėti ir dažniausiai visus nuginkluoja didelėmis išraiškingomis akimis.
„Į mokyklą besiruošiantis Karolis yra mūsų skaitovas, mėgsta įvairias knygeles, bet patinka ir kompiuterinius žaidimus pažaisti, kai ištaiko momentą. Labai myli savo jaunėlį broliuką ir laukia, kada gi jis užaugs, kad galėtų drauge žaisti. Laisvu laiku dar mėgsta erzinti savo seses“, – šypsosi pašnekovas.
O jaunėlio Viliaus charakteris ir būsimi gabumai dar tik ryškėja. Tiesa, vienas gebėjimas aiškus jau dabar – mažylis puikiai gali nuspėti, kad mama ruošiasi gerti kavą, ir tampa labai neramus. O štai matyti šokančias bei dainuojančias seses jam – tikras džiaugsmas.
„Išties visi mano vaikai yra labai skirtingi, bet gana ramūs, užimti ir veiklūs. Nė vienas nekelia didelių problemų, nekrečia išdaigų“, – džiaugiasi Tomas. Jo nuomone, geriausia vaikus auklėti per užimtumą, todėl visi Šedvydžių vaikai dalyvauja įvairiuose renginiuose, bendruomenės veiklose, susigalvoja ir patys savo užsiėmimų.
Pats Tomas, užaugęs mažoje šeimoje, teigia, jog dar būdamas jaunuolis žinojo, kad augins tikrai ne vieną ir ne du vaikučius. Svajojo net apie septynetą. Bet dabar šypsodamasis sako, kad pakaks ir penkių.
Rūpestis – visa ko pagrindas
Vyras labai gerai atsimena tą momentą, kuomet gimė pirmagimė. Sako, negalintis žodžiais nupasakoti to jausmo, kuris užplūdo širdį. O štai dabar joje vietos pakanka visiems penkiems.
Tomas neslepia – nėra lengva auginti penkis vaikus. Reikia ir kantrybe apsišarvuoti, ir stiprybės pasisemti. O kur randa tos stiprybės, atsakyti negalėjo – jos tarsi savaime atsiranda.
„Kol vaikai maži, gal ir sunkiau. O paskui jie pradeda tarpusavyje bendrauti, kartu kažką veikia ir tėvams tampa lengviau“, – apie skirtingus etapus pasakoja tėvas. Ir priduria, kad pabirus anūkams, triukšmo namuose bus dar daugiau.
Bet tai – dar ateity. Dabar vyras stengiasi kuo daugiau laiko skirti savo šeimai. Bendri pomėgiai, o kartais tiesiog buvimas kartu, užsiimant kiekvienam savo veikla, paprasta bendrystė labai teigiamai veikia santykius šeimoje.
„Aš esu darboholikas. Vis lekiu, bėgu ir verčiuosi per galvą. Turiu visokių svajonių, stengiuosi jas po mažą žingsnelį įgyvendinti. Grįžtu vakare po darbo, bet dar šauna mintis kažką sumeistrauti, pataisyti, sodą pagrąžinti, ir vėl lekiu darbuotis“, – pasakoja T. Šedvydis. Bet skuba paminėti, kad nepaisant didelio tempo ir galybės darbų, spėja pasidžiaugti ir mažais dalykais. Vakare, sėdėdamas terasoje, mėgaujasi žydinčiu sodu, čiulbančiais paukščiai, tiesiog ta gražia gyvenimo akimirka.
Darbštų ir veiklų plungiškį džiugina, kad ir vaikų lenkti prie darbo su didžiuliais pykčiais nereikia. Kai pamato, jog tėvai kažką daro, jie ir patys mielai skuba į pagalbą.
„Su kiekvienu vaiku tampi vis išmintingesnis. Ir kiek vaikų turi, tiek kartų esi turtingesnis“, – atvirauja daugiavaikis tėtis.
Drauge gyvenimo keliu
Laima Šedvydienė, kalbėdama apie savo vyrą, negaili gražių žodžių. Jau beveik 18 metų, kai abu per gyvenimą žengia koja kojon.
„Kaip žmonės sako, negalima stipriai girti, bet jeigu jis tikrai labai geras žmogus, tai nematau prasmės to slėpti“, – sako sutuoktinė. Geras vyras ir geras tėtis – taip trumpai apibūdina savo mylimą žmogų. Jai svarbu, kad iki šiol gali kartu juoktis iš tų pačių dalykų, kad gera tiesiog būti drauge.
Laima drąsiai teigia, kad Tomas jai yra tarsi sielos draugas, su kuriuo dalinasi ne tik džiugiomis akimirkomis, bet ir buities rūpesčiais, taip pat ir iššūkiais, iškylančiais auginant būrį skirtingų asmenybių.
Nepaneigsi – didelėje šeimoje mamos rankų ir triūso įdėta daugiau, bet dėl to tėtis netampa mažiau svarbus. Vyrui vaikai labai brangūs, o ryšys tarp visų šeimos narių – stiprus. Bet žinoma, nėra namų be dūmų. Visko nutinka: ir pykčių, ir barnių – kaip ir kiekvienuose namuose. Kiekvienas nori būti išgirstas, išklausytas ir suprastas.
Šeimos tradicijos
Tėčio vaidmuo ugdant atžalas šeimoje yra nepaprastai svarbus. Vaikai, ypač berniukai, perima iš tėvo daugelį savybių, nes yra linkę kopijuoti, o mergaitėms tėvo paskatinimai, padrąsinimai suteikia daugiau pasitikėjimo savimi.
Tomas pasakoja, kad pats augdamas matė daug dirbančius, kruopščius ir atsakingus savo tėvus. Kartais drauge su tėčiu vykdavo į jo darbą ir galėdavo savo akimis pamatyti, kaip jis dirba, kokia jo diena. Tokios akimirkos, kada ryšys kuriamas per paprastus dalykus, įsitikinęs plungiškis, – neįkainojamos, o ir užaugus yra smagu viską prisiminti.
„Iš savo tėvelio perėmiau švaros, tvarkos ir disciplinos pavyzdį, taip pat suvokimą, kad tikras vyras yra tas, kuris myli ir brangina savo artimus, šeimos narius, puoselėja šiltus jausmus žmonai, gerbia ją. Todėl noriu tą įskiepyti ir savo vaikams. Ne vien žodžiais, o darbais, savo pavyzdžiu“, – teigia vyras.
Paklaustas, koks pats esantis tėtis, Tomas sako negalintis to įvertinti. Žinantis vieną – esantis seno kirpimo vyras. O savo daugiavaikę šeimą matantis pirmiausia kaip erdvę, kurioje viskuo dalinamasi: ne tik saldainiais, žaislais, bet ir dėmesiu, rūpesčiais, džiaugsmais. Jeigu mama ar tėtis tuo metu neturi laiko išklausyti, jo visada turės kuris nors iš brolių ar sesių, ir tai yra laimė.
Kiekvienam esamam ar dar tik būsimam tėveliui Tomas palinkėjo rasti savyje kantrybės ir kruopelę vilties. O visa kita – kaip jau Dievas duos.