
Naujausios
Kad alkoholis ir girtuoklystės prie gero nepriveda – visiems seniai žinoma tiesa. Tuo įsitikino ir du prūsališkiai: kaltinamųjų suole už tai, kad sunkiai peiliu sužalojo žmogų, atsidūręs 1957-aisiais gimęs J. Koreiva ir jo auka tapęs posūnis, mirusios J. Koreivos sugyventinės sūnus. Abu vyrai po moters mirties liko gyventi kartu. Tiek vienas, tiek kitas teisme neslėpė, jog per tuos metus būta visko, bet kad kuris ims švaistytis peiliu, esą nemanė nė vienas. Bet ko tik nenutinka namuose, kuriuose – du išgerti mėgstantys vyrai.
Dėl pomėgio kilnoti taurelę nutiko ir šis įvykis. Kaip teigė valstybinį kaltinimą šioje byloje palaikiusi prokurorė Vitalija Gabartienė, konfliktas tarp patėvio ir posūnio įvyko praėjusių metų gruodžio 19-osios istoriją.
Kaltinamojo akto medžiaga byloja, kad J. Koreiva, būdamas girtas, peiliu smogė posūniui į pilvą. Vėliau medikai nustatė, kad perdurta pilvaplėvė bei sužalota tuščioji žarna.
Sužeistas vyras akyse ėmė silpti, bet dar pajėgė išsikviesti greitąją. Netrukus pasirodę medikai išsivežė sužalotą vyriškį ir žudiku vos netapusį namų šeimininką. Mat pastarajam per grumtynes buvo stipriai prakirsta galva. Žaizdą teko siūti.
Su tokiais kaltinimais J. Koreiva sutiko, tačiau vis tiek bandė išsukti uodegą, aiškindamas, kad peilio griebėsi gindamasis. Neva jį čiupo bijodamas tolimesnių galvą jam prakirtusio posūnio veiksmų.
Paprašytas papasakoti, nuo ko viskas prasidėjo, J. Koreiva prisiminė tą dieną grįžęs po darbo namo, kuriuose esą buvo ne tik posūnis, bet ir jo bičiulis iš to paties kaimo. Abu gėrė degtinę. Posūnis, pamatęs patėvį, neva ėmė jam priekaištauti, kad šis per anksti grįžo namo, ėmė garsiai abejoti, ar išvis dirbo.
Tikino, kad namuose girtavęs vyras ėmė kabinėtis ir net trenkė jam. Gavęs „niuksą“ J. Koreiva aiškino pasprukęs, posūnį palikdamas su sugėrovu. Pats esą išėjo pas draugą. Su juo išgėręs vėl grįžo, manydamas, kad posūnis jau bus nurimęs ir nebekibs prie jo.
Bet vos pravėrė namų duris ir įžengė į virtuvę, buvo sutiktas nė kiek draugiškiau nenusiteikusio posūnio. Vyrai susistumdė ir J. Koreiva krito aukštielninkas ant grindų. Pajutęs kraują, labai išsigando. Suprato, kad jam sužalota galva, todėl stvėrė nuo stalo didelį peilį ir dūrė posūniui į pilvą.
Visai kitaip apie lemtingąjį vakarą pasakojo nukentėjusysis. Jo žodžiais, tądien užsuko bičiulis. Namuose neva buvo ir patėvis, tad visi kartu gėrė degtinę. Taip vakarodami vyrai išsikalbėjo, kad J. Koreivai ryt reikia dirbti. Bijodamas, kad patėvis prisiliuobs ir nenueis į darbą, posūnis neva paprašė jo nebegerti. O tai J. Koreivai labai nepatiko. Jis įsižeidęs išpėdino laukan, bet po kurio laiko grįžo.
„Parėjo rankose laikydamas peilį, kurio aš iškart nepamačiau. Mudu susidūrėme virtuvėje ir jis be žodžių mane puolė. Tris kartus man smogė, bet pataikė tik vieną“, – prisiminė vyras.
Susikibus prūsališkiams jų namuose buvo ir bičiulis, bet šis nieko nematė, nes buvo kambaryje. Teisme jis prisiminė, neva iš virtuvės parėjęs draugas pasakė, kad Jonas jį „nuštyrino“.
Už šį nusikaltimą prokurorė J. Koreivą siūlė įkalinti dvejiems metams bei įpareigoti jį atlyginti Valstybinei ligonių kasai padarytą nuostolį. Mat peiliu sužaloto vyriškio gydymas atsiėjo 4 023 eurus.
Teismas pastarajam prokurorės siūlymui pritarė, tad prūsališkis turės gerai pakrapštyti pakaušį, mąstant, iš kur gauti tokią pinigų sumą. Daug labiau J. Koreivai pasisekė dėl bausmės, nes teismas nepasiuntė jo į kalėjimą. Jam skirta dvejų metų laisvės apribojimų bausmė ir įpareigojimas per du mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje bei neatlygintinai išdirbti 100 valandų per penkis mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Nuosprendis dar gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui.