
Naujausios
„Šiandien vaikščiodamas po Oginskių parką tvenkinyje, esančiame prie naujosios vaikų žaidimų aikštelės bei minigolfo įrenginių, pastebėjau daug negyvų ir leisgyvių žuvų. Buvo jaučiamas ir fekalijų kvapas. Tikiuosi, pasidomėsit, kas ten vyko ar vyksta“, – rašė Mindaugas.
Nieko nelaukęs „Žemaitis“ susisiekė su plungiškiu aplinkosaugininku Tadu Andruška. Išgirdome, kad aplinkosaugininkai jau yra informuoti apie tai ir nuo pat ryto pluša prie minėtojo tvenkinio. Esą keliose jo vietose buvo paimti vandens mėginiai ir išsiųsti į laboratoriją ištirti. Rezultatai bus gauti maždaug po savaitės, tada ir paaiškės, ar žuvys krito dėl vandens taršos.
„Tiesą sakant, nugaišusių žuvų radome nedaug – kelias smulkias kuojas. Didesnių nebuvo. Ir jokio specifinio nuotekų kvapo, kaip pernai, neužuosti, tad labai sunku pasakyti, kas atsitiko šįkart. Kartu su „Plungės vandenų“ atstovais apėjome visas artimiausias nuotekų perpumpavimo stotis, lankėmės pas aplinkinius gyventojus. Niekur neradom, kad būtų kokia avarija įvykusi ar kad kur leidžiamos nuotekos“, – kalbėjo T. Andruška.
Pasak jo, tikėtina, kad tvenkinys galėjo būti užterštas po ilgo sausros periodo prasidėjus lietingajam sezonui. Esą lietaus vanduo kartu su paviršiaus nuoplovomis plūstelėjo ir į tvenkinį.
Kaip dar vieną galimą žuvų kritimo priežastį aplinkosaugininkas įvardino ir žemą deguonies lygį tvenkinyje. Nustatyta, kad jo čia yra tik 2,7–2,9 mg/l, nors žemiausia žuvims gyvybiškai būtina riba yra 3 mg/l.
„Šiandien (antradienį – aut.) Žemaičių dailės muziejaus darbuotojai, mačiau, tame tvenkinyje sumontavo pernai Savivaldybės nupirktas dvi orapūtes. Negaliu pasakyti, kodėl tai buvo padaryta tik dabar, nors deguonies ten, kiek matavome, trūko visą vasarą“, – pastebėjo T. Andruška.
Kodėl tvenkinio vandenį sotinti deguonimi imta tik dabar, kai jau ėmė gaišti žuvys, nors vasara buvo labai sausa ir žuvims gyvybiškai trūko oro, „Žemaitis“ teiravosi parką prižiūrinčio muziejaus direktoriaus Alvido Bakanausko.
Jis sakė, kad orapūtės šiame tvenkinyje veikė praėjusią žiemą, kai vanduo buvo padengtas ledu. Pavasariop esą buvusį centrinį stadioną renovavusi įmonė muziejui liepė tuos įrenginius išmontuoti, nes jie buvo prijungti prie stadiono elektros skydinės.
O kodėl orapūtės vėl nesumontuotos po to, kai rangovai naująją aktyvaus poilsio ir pramogų zoną perdavė valdyti ir prižiūrėti miesto seniūnijai? „Manėme, kad per vasarą tam nėra reikalo. Taip, galbūt deguonies lygis tame tvenkinyje ir yra žemas, bet žuvys gaišta visai ne dėl to. Pagrindinė problema – kitąpus Stoties gatvės esančios pelkės, kur kaupiasi visokie teršalai, o lietui palijus jie plūsteli į mūsų parko tvenkinius. Vietomis net naftos dėmių ant vandens matyti“, – kalbėjo direktorius.
Pasak jo, pernai ne kartą ardytos ten gyvenusių bebrų užtvankos, kad nešvarus vanduo nesikauptų ir palaipsniui būtų nudrenuojamas. Kurį laiką nebuvo ir pačių bebrų, tačiau šiemet čia vėl karaliauja viena šių aštriadančių šeimyna ir ruošiasi žiemai. Matyt, stipriau palijus jų užtvanka neatlaikė ir visi teršalai vėl plūstelėjo į parko tvenkinius.
„Ten tikra ekologinė bomba. Būtina kažką daryti, nes kol ta vieta nebus sutvarkyta, teršalai toliau keliaus pas mus į parką, o iš jo – ir į Babrungą bei Plungės jūrą. Dabar, kai sumontavome orapūtes, žuvys buriasi prie jų ir jaučiasi, regis, gerai, kiek įmanoma jaustis gerai nešvariame vandeny. Bet didžioji problema tikrai ne deguonies stygius“, – reziumavo A. Bakanauskas.