
Naujausios

Nors šiluma pigs, vis tiek mokėsime brangiai
Susitikimą su žurnalistais ir Savivaldybės vadovais įmonės direktorius pradėjo nuo geros žinios. Jau anksčiau jis buvo skelbęs, o dabar dar kartą pasidžiaugė, kad dar vasarai neprasidėjus pavyko įsigyti net pusę šiam šildymo sezonui Lentpjūvės gatvės katilinei reikalingo biokuro. Per vasarą nusipirkta ir likusioji dalis. O svarbiausia, kad visi sandėriai buvę labai sėkmingi.
„Pavyko pagauti patį kainų dugną ir didžiąją dalį reikiamo kiekio įsigyti už 153,33 €/tne. Suprantu, kad šis skaičius daugumai nieko nesako, tad palyginimui galiu pasakyt, kad prieš man ateinant čia dirbti praėjusią žiemą biokuro visiems metams nusipirkta už 265 €/tne, kas yra 72 proc. brangiau“, – kalbėjo A. Tamošauskas.
Pasak jo, remiantis šiais skaičiais jau galima prognozuoti, jog rajono gyventojai už šilumą šį šildymo sezoną mokės 14 procentų mažiau. Tiesa, tą atpigimą bus galima pajusti geriausiu atveju tik nuo gruodžio, nes kelis mėnesius šilumos kainas dar lems minėtieji pernykščiai biokuro įsigijimo sandėriai.
Žinoma, daugeliui gali kilti klausimas, kodėl šiluma pigs tik 14 procentų, jei biokuro įsigyta net 72 proc. pigiau. Ir atsakymo toli ieškoti nereikia. Kaip sakoma, kaltininko ausys matyti vos žvilgtelėjus pro A. Tamošausko kabineto langą. Kaip žinia, Plungės šilumos tinklai jau seniai „draugauja“ su toje pačioje teritorijoje veikiančia „Plungės bioenergija“.
Tikriausiai ne bet kam kitam, o būtent šiai įmonei plungiškiai turi būti dėkingi už tai, kad, Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos duomenimis, už šilumą mokame bene brangiausiai šalyje (Plungė yra... šešta nuo galo). Kol Plungės šilumos tinklai ieško būdų, kaip atpiginti šilumą, „Plungės bioenergija“ veikia priešinga linkme. Jos tikslas – kuo brangiau parduoti savo pagamintą šilumą. Dar reikėtų pridurti, kad didžioji dalis miesto yra šildoma būtent iš „Plungės bioenergijos“ pirkta šiluma. Tad bet kokios Plungės šilumos tinklų pastangos mažinti kainą duoda labai menką rezultatą.
„Ta įmonė įleido šaknis Plungėje tiek, kiek tik jai buvo leista, – sakė A. Tamošauskas. – Ji pasinaudojo visomis įstatymų spragomis ir visomis progomis, kad tik turėtų kuo daugiau naudos. Ir dabar kietai varo į priekį. Ši situacija yra nenormali. „Plungė bioenergija“ šiai V. Mačernio g. zonai pagamina 100 proc. visos reikalingos šilumos. Niekur kitur Lietuvoje tokio atvejo nerasite.“
„Spaudimas ir toliau bus daromas“
Plungės šilumos tinklų vadovas kalbėjo, kad, jo supratimu, nėra kito kelio kažką pakeisti, kaip tik įvelti „Plungės bioenergiją“ į konkurenciją su kitu nepriklausomu šilumos gamintoju.
Atmosfera jo kabinete dar labiau įkaito, kai žurnalistai ėmė klausinėti apie kitą verslo įmonę, nebe pirmus metus aktyviai besikišančią į miesto šilumos ūkio reikalus – „Vičiūnų“ įmonių grupę.
„Jūs esate vadinamas Skieraus („Vičiūnų“ įmonių grupės bendraturčio Liudo Skieraus – aut.) žmogumi“, – mestelėjo vienas iš žurnalistų. Šiai pastabai suvirškinti ir pusiausvyrai atgauti A. Tamošauskui prireikė kelių akimirkų.
„Taip, aš matau, kad Plungės šilumos ūkyje yra daug interesų. Ne paslaptis, kad jų turi ir „Vičiūnai“. Dar 2012–2013 m. jiems buvo išduotos prisijungimo prie miesto šilumos tinklų sąlygos. Ši įmonių grupė turi pakankamai šilumos gamybos šaltinių, turi perteklinės šilumos ir nori ją parduoti miestui. Kodėl gi ne? Aš tame nematau nieko blogo“, – įvykius prieš jam ateinant vadovauti Plungės šilumos tinklams priminė įmonės vadovas.
Pasak jo, „Vičiūnai“ to ir siekė, bet tada iškilo trasų sužiedinimo problema. Buvo apsižiūrėta, kad atvesti trasą iki daugiabučių mikrorajonų, kur didžiausias šilumos poreikis, kainuotų brangiai, be to, ir šilumos nuostoliai būtų dideli. „Matyt, tada ir kilo idėja, kad ši problema turi būti paversta ne „Vičiūnų“, o Plungės šilumos tinklų problema. Jie nori mus priversti sužiedinti šilumos trasas“, – dėstė A. Tamošauskas.
Pasak jo, šis interesas niekur nedings. Spaudimas ir toliau bus daromas: „Mano supratimu, metas pagaliau pradėti atvirai kalbėti, kurie Tarybos nariai kieno interesams atstovauja. Jei tai yra „Vičiūnų“ interesas, taip ir reikia sakyti, bet nesidangstyti gyventojais.“
Norinčiųjų į valdybą – visas būrys
Tęsiant mintį kalbėta, kad su minėtąja įmonių grupę susiję Tarybos nariai balsuojant dėl Plungės šilumos tinklus liečiančių sprendimų turėtų nusišalinti.
Po šių įmonės vadovo žodžių nori nenori kyla klausimas, ar neturėtų nusišalinti ir „Vieningos Plungės“ į Savivaldybės administracijos direktorius deleguotas Mindaugas Kaunas, kuriam šiuo metu pavesta išrinkti naujas Savivaldybės įmonių, tarp jų – ir Plungės šilumos tinklų – valdybas?
„Žemaitis“ jau rašė, kad pagal naująją tvarką į kiekvieną valdybą turės būti išrinkta ir po tris nepriklausomus asmenis. Paskelbus nepriklausomų kandidatų atranką, norą dirbti Plungės šilumos tinklų valdyboje pareiškė net 18 asmenų. M. Kaunas sakė kandidatų pavardžių atskleisti negalintis. Išgirdome tik tiek, kad didžioji jų dalis – net ne iš mūsų rajono. Esą kiti jau dirba kitų savivaldybių įmonių valdybose ir su Plunge, panašu, neturi nieko bendro.
O gal jie vienaip ar kitaip susiję su tam tikromis įmonėmis ar jų grupėmis? Atsakydamas į šį klausimą spaudos konferencijoje dalyvavęs meras Audrius Klišonis kalbėjo, kad per tris mėnesius naujasis Savivaldybės administracijos direktorius jau spėjo pelnyti jo pasitikėjimą. Meras sakė tikįs, kad bus suformuota nepriklausoma valdyba. „O jei bus daromas spaudimas iš šalies rinktis vieną ar kitą kandidatą, neatmetu galimybės kreiptis į atitinkamas tarnybas, kad būtų pradėtas tyrimas “, – pabrėžė A. Klišonis.
Be to, meras pridūrė esantis patenkintas A. Tamošausko darbu ir per metus jo pasiektais rezultatais. Po šių žodžių Savivaldybės vadovai išskubėjo į kitą susitikimą, tad nebeliko kam pakomentuoti, kas bus daroma toliau bandant išspręsti „Plungės bioenergijai“ nuomotų patalpų kazusą.
A. Tamošausko žodžiais, šį pavasarį patalpų nuomos sutartis nebuvo pratęsta, tad ją reikėtų laikyti nebegaliojančia. Tačiau ta pati „Plungės bioenergija“ šią situaciją traktuota kiek kitaip ir yra įsitikinusi, jog sutartis prasitęsė automatiškai.
Kol kas neaišku, ar šis ginčas persikels į teismą. Esą sprendimą turinti priimti Savivaldybė kol kas trypčioja vietoje. Žodžiu, situacija gana įdomi ir neaišku, kuria linkme viskas pakryps. O plungiškiai tuo tarpu su nerimu laukia netrukus prasidėsiančio šildymo sezono ir pirmųjų sąskaitų už šilumą. Aišku tik tai – jos tikrai nepradžiugins nė vieno.