
Naujausios
„Nežinojau, ką daryti, nes automobilis tarsi pakibo ant to dangčio. Nubėgau į Savivaldybę, iš ten mane nusiuntė pas miesto seniūną, o šis liepė važiuoti į „Plungės vandenis“, kuriems ir priklauso visi kanalizacijos šulinių dangčiai. Taip ir padariau. Išaiškinau direktoriui, kas atsitiko, o jis tik sukinėjasi kėdėj, galvą kraipo – atseit ne jo problema. Laimei, bent porą vyrų atsiuntė, kad nukeltų mano automobilį nuo to dangčio, tačiau apie žalos atlyginimą nė girdėt nenorėjo“, – pasakojo plungiškė.
Moteris sakė dėl šio įvykio kreipusis ir į „Lietuvos draudimą“, kuris yra apdraudęs jos automobilį privalomuoju draudimu. Bet ten taip pat išgirdo patarimą dėl žalos kalbėtis su „Plungės vandenimis“. Tik ką daryti, jei šie tokiais klausimais nesikalba? „Negi teks kreiptis į teismą?“ – klausė moteris.
Ji prisiminė iš „Plungės vandenų“ direktoriaus Antano Borumo dar išgirdusi, kad būtent dėl to kanalizacijos šulinio dangčio anksčiau dar niekas nesiskundė. Nors iškart, kai tik pakibo ant jo, iš gretimo namo išėjęs vyriškis jai sakė, kad neseniai tas pats buvo atsitikę dar dviem automobiliams.
„Jeigu tas dangtis jau senokai toks, juk galėjo ir koks vaikas užlipęs įkristi ar kitas žmogus. Kodėl niekas nepasirūpino jo tinkamai sutvarkyti?“ – stebėjosi plungiškė.
Šiuos klausimus „Žemaitis“ perdavė minėtajam „Plungės vandenų“ direktoriui Antanui Borumui. Jis patvirtino žinantis šį atvejį ir stebėjosi, kam moteriškei reikėjo važiuoti ant to dangčio, juolab kad jis yra gerai matomas ir nesunkiai apvažiuojamas.
„Po lietaus paplovė tą šalikelę, todėl ir atsitiko taip, kaip atsitiko. Bet kam reikia ant viršaus važiuot? Ta moteris sakė netoli dirbanti. Vadinasi, tikrai žinojo tą šulinį. Sutvarkėm jį, bet juk ir Savivaldybė ar seniūnija turėtų prižiūrėti tas gatveles, bent retkarčiais pažvyruoti šalikeles, kad ten esantys šulinių dangčiai nebūtų lietaus išplaunami. O dabar išeina taip, kad mes liekam kalčiausi“, – kalbėjo direktorius.
Jis minėjo, kad nukentėjusioji dėl žalos atlyginimo gali kreiptis į draudimo bendrovę BTA, kurioje „Plungės vandenys“ yra apdraudę savo bendrąją civilinę atsakomybę. Esą šios ekspertai turėtų nustatyti, kokia žala buvo padaryta automobiliui, ir ją atlyginti.
Pakomentuoti šią situaciją „Žemaitis“ paprašė ir „Lietuvos draudimo“. Šios bendrovės transporto žalų strategas Giedrius Petrikas sakė, kad pirmiausia, kai atsitinka tokio pobūdžio įvykiai (užvažiavus ant blogai pritvirtinto dangčio ar įvažiavus į didesnę duobę, dėl ko nukenčia automobilis), klientams patariame kreiptis į policiją įvykio faktui ir aplinkybėms nustatyti arba patvirtinti.
„Privalomasis civilinės atsakomybės draudimas yra skirtas apsidraudusio kliento padarytoms žaloms kitiems automobiliams, asmenims ar jų turtui atlyginti. Tos žalos, kurios padaromos jūsų automobiliui, yra atlyginamos tik turint kasko draudimą.
Šiuo atveju mūsų klientė kasko draudimo neturi, tad turėtų kreiptis tiesiogiai į šulinio savininkus. Jei susitarti nepavyksta, lieka tik teisminis kelias gauti kompensaciją dėl sugadinto automobilio“, – sakė G. Petrikas.
Vis dėlto panašu, kad šįkart galbūt pavyks apsieiti be teismų. Ir šios publikacijos galbūt būtų nereikėję, jei A. Borumas nukentėjusiai plungiškei būtų iš karto išaiškinęs, kad ji su įvykio nuotraukomis turi keliauti tiesiai į BTA draudimą. Bet, kaip sakoma, geriau sužinoti vėliau, negu niekada.