Naujausios
VSD vadai randa lobių
„Respublika“ toliau tiria, ar teisėtais būdais lobsta aukšti Valstybės saugumo departamento pareigūnai. Saugumo departamento Koordinacinės valdybos viršininkas, kuruojantis visų operatyvinių padalinių veiklą, Aidis Meželis labai pigiai įsigijo žemės sklypą Vilniuje, į kurį nutiestos netgi visos komunikacijos. Dėl pareigūno pirkinio jaučiasi nukentėjusi buvusi verslininkė, tačiau žvalgo pusėje – bankas. Aukštas žvalgybos pareigūnas aiškina, kad turtą įsigijo skaidriai, o moteris jaučiasi pakliuvusi į aferos pinkles.
 |
| Saugumo departamento Koordinacinės valdybos viršininkas, kuruojantis visų operatyvinių padalinių veiklą, Aidis Meželis. Stasio Žumbio nuotr |
Scenarijus
Saugumo pareigūno praturtėjimo scenarijus labai panašus į dar 1969 metais pastatyto rusų komedijos klasiko Leonido Gaidajaus filmo, kuriame doras tarybinis pilietis, vaidinamas Jurijaus Nikulino, netikėtai įsivėlė į kontrabandos istoriją. Doras pilietis ėjo, paslydo, atsibudo, o ranka – sugipsuota. Gipse – briliantai.
Panašiai nutiko ir aukštam saugumo pareigūnui A.Meželiui. Jis važiavo pro šalį, pamatė skelbimą, paskambino, pasiūlė savo kainą ir įsigijo namą su sklypu. Labai pigiai. Pirko ne iš apie rinkos kainas nenutuokiančios bobutės, o iš antstolio. Turtas įkeistas bankui, bet bankas davė sutikimą parduoti pigiai. Žodžiu, pigi prekė, kaip komedijoje briliantai tarybiniam piliečiui, žvalgui nukrito tarsi iš dangaus.
Šešėlių paieškos
„Respublika“ atliko žurnalistinį tyrimą ir pabandė greta saugumiečio namo esantį sklypą nusipirkti taip pat pigiai. Bet antstolis paprašė 10 kartų daugiau. Saugumo pareigūnas sugebėjo nusiderėti, o su „Respublikos“ žurnalistais antstolis nesiderėjo. Esą pradinę kainą nustatė nepriklausomi turto vertintojai ir ji galinti būti tik didesnė, bet ne mažesnė. Tiesa, kai pirko saugumo pareigūnas, antstolis buvo kitas.
Gal ir nebūtų gaila, kad vienas ar kitas įtakingas valstybės pareigūnas neaiškiomis aplinkybėmis ėmė ir praturtėjo, tačiau nuskriausta jaučiasi viena vilnietė Rima Petruškienė. Ji nuolat mina teismų slenksčius, bandydama išsaugoti savo bankui įkeisto turto likučius, tačiau niekaip negalėjo suprasti, kodėl bankrutavusios įmonės turtas išparceliuojamas taip pigiai. Be to, ji niekaip negali pasiekti, kad prokurorai pradėtų tyrimą dėl piktnaudžiavimų. Galiausiai vienas teisėsaugos pareigūnas jai atvėrė akis užsiminęs, kad „veikia kitos jėgos“. Beieškodama tų jėgų buvusi verslininkė ir aptiko saugumo pareigūno pavardę. Vėliau paaiškėjo, kad buvusį jos ir jos verslo partnerių turtą priglobė ir daugiau valstybės saugumo žvalgų.
„Masalas“
Valstybės saugumo pareigūnas A.Meželis, kurio pavardė skambėjo pedofilijos skandalo fone, dabar gyvena dvibučiame name Vilniaus rajone, Naujasodžių kvartale, Vėjų gatvėje. Kvartalas patogioje vietoje, įvažiavimas asfaltuotu keliu iš Ukmergės plento. Naujai statytame kvartale nutiestas asfaltas, įrengtos visos komunikacijos. Žodžiu, gyvena gamtos prieglobstyje su visais miesto patogumais.
Šį kvartalą pastatė ir komunikacijas nutiesė bendrovė „Naujasodžių valda“. Verslas nepasisekė, bendrovė subankrutavo. Žemės sklypai ir namai buvo įkeisti AB „Swedbank“. Bankui reikalaujant grąžinti skolas, imta pardavinėti turtą – namus ir sklypus. Tačiau R.Petruškienė sako, kad turtas pardavinėjamas pusvelčiui. Moteris sako numananti kodėl.
Pasirodo, bankui kaip garantija už paskolą įkeistas ir asmeninis moters ir kitų verslo partnerių turtas – 9 ha žemės. Plėtodami Naujasodžių kvartalą verslininkai iš AB „Swedbank“ pasiskolino 8 mln. litų, o turto, kuriuo garantuota paskola, vertė šiuo metu, moters skaičiavimu, yra 20 mln. litų. Moteris įsitikinusi, kad banką masina visas turtas. Kad jį būtų galima gauti, moters įsitikinimu, reikalingas, nusikaltėlių žargonu šnekant, „stogas“.
Kol kas moteris banko neįveikė. Sukasi teismų karuselė, o turtas pamažu tirpsta. Tiesa, šiokia tokia pergalė pasiekta, turtas pradėtas pardavinėti varžytinėse ir už rinkos kainą. Bet varžytinėms liko viso labo 4 sklypai, keturis kartus daugiau jų parduota pusvelčiui.
Šiuo metu bankrutavusios įmonės „Naujasodžių valda“ žemes pardavinėja antstolis Robertas Vasiliauskas. Pigiausias antstolio parduodamas sklypas – 90 tūkst. litų.
Žvalgo pirkinys – nerealiai pigus
Saugumo pareigūnas A.Meželis beveik 8 arų sklypą įsigijo už 10 tūkst. litų. Aras žemės šalia Vilniaus ribos su asfaltuotu privažiavimu ir visomis komunikacijomis pareigūnui kainavo viso labo 1250 litų.
Jo kolega iš Valstybės saugumo departamento Marius Bartuševičius su žmona Jolita taip pat įsigijo žemės ir namą Naujasodžių kvartale. Tiesa, jis mokėjo šiek tiek brangiau nei pareigomis aukštesnis žvalgybos pareigūnas A.Meželis, tačiau vis tiek perpus mažiau, nei prašo antstolis. Žvalgas į namą įsikėlė prieš porą mėnesių.
Paklausti žvalgo, už ką jam suteikta malonė vertingą žemės sklypą įsigyti pigiai, nėra paprasta. „Respublikai“ jo telefonu atsiliepusi moteris sakė, kad „čia tokio nėra“, o per Valstybės saugumo departamento budėtoją žvalgas perdavė, girdi jis „su nepažįstamais“ kalbėti nenori.
Viena versija
R.Petruškienė turi savo versiją, kaip saugumo pareigūnams pavyko pigiai įsigyti brangiai kainuojantį sklypą.
Anot jos, sukurta kuriozinė painiava, kuri itin palanki išrinktiems pirkėjams. Nors valstybės įmonėje Registrų centre sklypai įregistruoti kaip bendras daiktas kartu su namu, žvalgybos pareigūnams jie parduoti kaip du atskiri daiktai. Antstolis pardavė žemę, bankroto administratorius – namą.
Pardavinėjant atskirai namą ir atskirai sklypą po namu pavyksta išvengti ir oficialių varžytinių. Anot R.Petruškienės, tereikia antstoliui parašyti patvarkymus. Eilės tvarka tokia: skelbiamos varžytinės, vėliau jos atšaukiamos, nes paaiškėja, kad bankroto administratorius surado namo pirkėją, paskui paaiškėja, kad tas pirkėjas už namą sumokėjęs pinigus, ir kas belieka? Pusvelčiui atiduoti žemę.
R.Petruškienė teismuose bando užginčyti galimybę pardavinėti atskirai žemę ir ant jos stovinčius namus.
Moteris tvirtina, kad pardavinėjant jai su verslo partneriais priklausiusį turtą padarytas toks chaosas, kad neįmanoma „susekti galų“.
„Kur chaosas, ten jie nenugalimi“, – apie sukčiavimą kalbėjo R.Petruškienė. Ji įsitikinusi, kad turto užvaldymo schemos yra gerai įvaldytos, tik mažai kas drįsta prieš tokius sukčius kovoti. „Dabar pagrindinis mano darbas – teismai. Neinu į darbą, tik bandau sužiūrėti, kaip pasisavinamas turtas, ir užkirsti tam kelią. Manau, kad tokios sukčiavimo schemos naudojamos, tik ne daug kas tam turi laiko priešintis. Ne visi gali atsidėti tokiam darbui, už kurį negauni atlygio“, – sakė moteris.
Imitacija
Anot R.Petruškienės, saugumo pareigūnas turtą įsigijo per ginčo laikotarpį. Pirmos instancijos teismas panaikino kelių objektų turto areštą, o kol vyko teisminiai ginčai, parduoti penki sklypai su namais.
Vėliau šis teismo sprendimas buvo panaikintas kaip neteisėtas, bet, R.Petruškienės skaičiavimu, per ginčo laikotarpį išparduoti 600 tūkst. litų vertės sklypai. Jie parduoti už 60 tūkst. litų.
Jeigu varžytinės nebūtų oficialiai paskelbtos, R.Petruškienei teisybės būtų ieškoti lengviau. Tačiau jos vyko. Tik varžytinėse, kurios dėl neatsiradusių dalyvių neįvyko, antstolis pardavinėjo ne atskirus sklypus su namais, o visą kvartalą. Įvykus varžytinėms būtų buvę galima atsiskaityti su banku, kuris prarastų teisę į kaip garantiją užstatytą papildomą turtą. „Kad varžytinės neįvyks, iš anksto buvo aišku, nes antstolis pardavinėjo iš karto visą kvartalą. Pardavinėjo tik namus, o kas gali pirkti namus be žemės. Nusipirksi, sakys, nusigriauk namus ir neškis. Kas gali rizikuoti dešimčia milijonų?“ – klausė R.Petruškienė.
Galus paslėpė „verslo etika“
„Kalbant apie šį konkretų atvejį, kodėl sklypas buvo parduotas už atitinkamą sumą ir kodėl tai buvo padaryta ne varžytinių būdu, galima pasakyti, kad tuo metu, kai minimas sklypas buvo parduotas, nebuvo jokios prievolės tai daryti per varžytines. Sklypą pardavė jo savininkas bankui leidus ir tai buvo padaryta šalių susitarimu nustatytomis sąlygomis“, – teigiama „Swedbank“ atstovo spaudai Sauliaus Abraškevičiaus atsiųstame paaiškinime.
Pasiteiravus apie sąlygas, kodėl keliems išrinktiesiems buvo pritaikytos itin žemos žemės kainos, gavome atsakymą, kad paaiškinimo negalime gauti. „Laikydamiesi verslo etikos, konkretesnių šio sandorio detalių atskleisti neturime galimybės“, – sandorių detales su saugumo pareigūnais saugojo banko atstovas.
Anot jo, vertinat šį sandorį reikia įvertinti visas aplinkybes, viso komplekso kainą. „Banko nuomone, tuo metu tai buvo geriausia galima kaina – gauti potencialių pirkėjų pasiūlymai atitiko rinkoje tuo metu vyravusias kainas“, – kiek nustebino banko atstovo paaiškinimas apie rinkos kainas sostinėje.
Aidis Meželis, Saugumo departamento Koordinacinės valdybos viršininkas, neįtikėtinai pigiai įsigijęs sklypą:
- Gal išduotumėte paslaptį, kaip Vilniuje galima įsigyti namą su žeme už 200 tūkst. litų, kai vien žemė verta pusę sumos? – „Respublika“ pasiteiravo Valstybės saugumo departamento Koordinacinės valdybos viršininko Aidžio Meželio.
- Pirkimo būdu.
- Jūs už sklypą mokėjote vos 10 tūkst. litų, nors nepriklausomų ekspertų jis įvertintas 125 tūkst. litų.
- Iš kur gavote mano asmeninius duomenis. Visų pirma, tai mano privatus reikalas. Nelabai suprantu, kodėl turiu tokius klausimus girdėti. Būna, žmonės išvis pigiai parduoda. Kodėl tokia formulė parinkta, man visiškai neįdomu. Pirkau už tokią kainą, kokią pasakė.
- O kaip susiradote sklypą?
- Važinėjau, susiradau vietą, kuri man patiko. Pasiskambinau telefonu. Skelbimas senas ant namo kabėjo. Kalbėjausi su administratoriumi (bankroto – red. past.). Jis pasakė kainą. Aš pasiūliau atitinkamą kainą, kiek aš galėčiau mokėti.
- Pasiūlėte mažiau, nei prašė bankroto administratorius?
- Koks pirkimas be derybų. Tai aišku. Kiekvienas suinteresuotas nusipirkti pigiau.
- Galvojome, kad apie jus kalbėjo buvęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovas Vitalijus Gailius, tvirtindamas, kad šalyje veikia saugumiečių grupė, sugebanti įtartinais būdais praturtėti?
- Baikite. Tai ne tai. Pasižiūrėkite į visus sandorius tenai padarytus.
- Nukentėjusioji Rima Petruškienė ieško bankui padedančių „jėgų“. Ar jos ne Saugumo departamente?
- Baikite juokus.
- O ką žmogui, siekiančiam išsaugoti turto likučius, galvoti, jeigu bankas leidžia neįtikėtinai pigiai pardavinėti jai priklausiusį turtą?
- Pasiklauskite kitų žmonių apie tą moteriškę.
- Jūs gavote banko sutikimą labai pigiai įsigyti žemės sklypą. Už ką?
- Taigi aš iš banko paskolą ėmiau.
Parengta pagal dienraštį „Respublika“