Naujausios
Valdininkai solidarūs su pinigais, o ne su tauta
Šiaulių apskrityje apie 500 valstybės tarnautojų kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su prašymais priteisti jiems krizės metais nurėžtą atlyginimo dalį. Pensijų neatgaunantys pensininkai įskaudinti tokios moralės: „Gal tiems, kurie daugiau turi, daugiau ir reikia?“ Ekonomistė Aušra Maldeikienė įsitikinusi, kad pinigų bus – atims iš tų, kurie yra neturtingiausi ir neįžūlūs.
Irena BUDRIENĖ
irena@skrastas.lt
Skuba kišenę pripildyti pirmieji
Šiemet liepą Konstituciniam Teismui (KT) priėmus nutarimą, kad sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų pareiginės algos koeficientai bei priedai prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintai teisei gauti teisingą apmokėjimą už darbą, valstybė buvo priversta jų atlyginimus grąžinti į iki krizės buvusį lygį.
KT nenurodė, iš kur paimti pinigų didesniems valdininkų atlyginimams.
Nuo šių metų spalio 1 dienos KT nutarimas įsigaliojo jį paskelbus „Valstybės žiniose“, tad nuo šios datos įsigaliojo ir ikikrizinės algos – iki 2009 metų gegužės 1 dienos buvę nesumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai.
Atrodo, valstybės tarnautojai turėtų džiaugtis, kad jiems, pirmiesiems, pradėti mokėti didesni atlyginimai, nelaukiant, kol bus atkurtos pensijos ir pakeltos žmogaus orumą žeminančios algos kultūros ir socialiniams darbuotojams. Bet valstybės tarnautojams to negana.
Kompensacijos nori anksčiau
Valdininkai susizgribo advokatams viešai paaiškinus, kad valstybė nepagrįstai užtęsia negauto darbo užmokesčio kompensavimą, todėl valstybės tarnautojai esą įgyja teisę savo turtinius interesus ginti teisme.
Ir prasidėjo teismų apgultis. Pirmieji kompensacijos už negautą atlyginimą puolė prašyti teisėjai, po jų išsirikiavo valstybės tarnautojai. Daugiausia – neeiliniai, vedėjai, jų pavaduotojai ir patarėjai, kurių klasės ir kategorijos – aukščiausios, o atlyginimai atskaičius mokesčius siekia apie 4 tūkstančius litų ar panašiai.
Šiemet, trūkstant lėšų, valstybės tarnautojų darbo užmokesčio atkuriamoji dalis už laikotarpį nuo 2013 metų spalio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos, kartu su delspinigiais turės būti sumokėta ne vėliau kaip iki kitų metų kovo.
Vyriausybė iki 2014 metų gegužės 1 dienos turi parengti dėl krizės sumažinto valstybės tarnautojų darbo užmokesčio kompensavimo mechanizmą. Tiek laukti valstybės tarnautojai nenori.
Už valstybę negalvoja
Šiaulių miesto savivaldybėje pažymų apie negautą darbo užmokestį prašyti traukia ne po vieną, prašo net atskiri skyriai. Į teismą kreiptis taip pat žadama kolektyviai.
Apskaitos skyriaus vedėjo pavaduotoja Irena Pniauskienė abejojo, ar valstybė pati grąžins krizės metais nurėžtą atlyginimo dalį.
„Jeigu teisėjai kreipiasi į teismus, vadinasi, abejonių yra. Darome tą patį, ką ir teisėjai“, – paaiškino pavaduotoja. Iš 13 skyriaus darbuotojų į teismą kreiptis žada 9.
I. Pniauskienė teigė ginanti savo teises ir negalinti galvoti už visą valstybę: „Oi, oi, tik nereikia, tegul Vyriausybė galvoja“.
Ar valstybės tarnautojai „lygesni“?
„Kreipiamės į teismą, nes yra trejų metų senaties terminas. Kuo ilgiau delsiame, tuo daugiau pinigėlių prarandame“, – vieną iš motyvų įvardijo Teisės skyriaus vedėja Laura Steponkienė. Jos duomenimis, apie 100 valstybės tarnautojų iš Šiaulių miesto savivaldybės kreipėsi ar dar kreipsis į teismą.
„Ar valstybės tarnautojai – ne žmonės?“ – klausimais apie algų „išmušimą“ teisme stebėjosi Personalo skyriaus vedėja Edita Čičelienė.
Nuo kitų metų parlamentarams, ministrams, viceministrams algos didėja 2–3 tūkstančiais litų. Bibliotekininkams, nors ir žadėta, didesnių algų teks laukti. Ir tai reiškia, kad prieš įstatymą visi lygūs?
Paprašė pažymos ir seniūnas
Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktorius Kęstutis Lukšas sakė, kad pažymos apie negautą darbo užmokestį prašė tik vienas darbuotojas – Bubių seniūnas Vytautas Slabys. Jam krizės metais nuo 2009 metų gegužės iki 2013 metų spalio neišmokėto atlyginimo dalis sudaro 26 500 litų.
Direktoriaus nuomone, jeigu seniūnas kreipsis į teismą, tai bus precedentas kitiems savivaldybės tarnautojams, laukiantiems, kol Vyriausybė pasiūlys krizės metais nurėžtos atlyginimo dalies kompensavimo mechanizmą.
„Jeigu laimės „naglesnis“, bus nesąmonė“, – sakė K. Lukšas.
Šiuo metu kompensacijoms už nurėžtas valdininkų algas mokėti atliekamų pinigų Savivaldybės biudžete nėra. „Kol teismas nepriteisė, tikrai nesiruošiame mokėti V. Slabiui“, – sakė administracijos direktorius.
2014 metų rajono savivaldybės biudžete jau bus numatytos tokios lėšos.
K. Lukšo žodžiais, nuo šių metų spalio Savivaldybėje dirbantiems valstybės tarnautojams, išskyrus merą ir vicemerą, buvo atkurtos iki krizės buvusios algos, todėl dabar kai kurių turinčių didelį darbo stažą seniūnų atlyginimai yra didesni net už mero pavaduotojo ir viršija 4 tūkstančius litų.
Pats Bubių seniūnas V. Slabys sakė susirinkęs visus dokumentus, bet iki galo dar neapsisprendęs, ar kreipsis į teismą. Jis svarstė, ar nesueis senaties terminas.
Pensininkai gali ir nesulaukti
Gal valdininkų pavyzdys paskatins kovoti už save pensininkus ar kultūrininkus?
„Pensininkai – humaniški žmonės, mes taip nesielgiame“ – sakė Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ Šiaulių skyriaus vadovas Benas Stasys Jokubauskas.
Jo žodžiais, dauguma pensininkų išgyveno karo baisumus, trėmimus, kolektyvizaciją, ir į gyvenimą žiūri kitaip.
„Nesakome, kad viskas turi būti tik mums, pragyvename, kad ir iš varganos pensijos. O tie, kurie daugiau turi, tiems gal daugiau ir reikia, jeigu leidžia sau piktnaudžiauti?“ – svarstė vadovas.
Jis stebėjosi valdininkų godumu: „Mes, pensininkai, uždirbome tą turtą, dėl kurio iki šiol jie gerkles drasko vienas kitam“. B. S. Jokubausko žodžiais, 2015 metų, kai žadama grąžinti nusavintą pensijų dalį, vyresnio amžiaus pensininkai gali ir nebesulaukti.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
TEISINGUMAS: Teisė, teisingumas ir moralė – ant kurių Temidės svarstyklių?
Algimanto BRIKO nuotr.
BIUDŽETAS: Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Kęstučio Lukšo teigimu, šiuo metu kompensacijoms už nurėžtas valdininkų algas mokėti pinigų savivaldybės biudžete nėra.
Jono TAMULIO nuotr.
KOMENTARAS
Moralinė erdvė su patyčiomis
Aušra MALDEIKIENĖ, ekonomistė:
– Valstybės tarnautojai savo elgesiu rodo, kad jų privatus interesas yra aukščiau visko. Per visus Nepriklausomybės metus valstybė mokė taip elgtis.
Teismas nusprendė, kad turi teisę, vadinasi, turi teisę. Teisės ir teisingumo sąvokos Lietuvoje moralinės dimensijos neturi. Kuriama tokia moralinė erdvė, kai iš daugybės žmonių yra tyčiojamasi.
Pasiektas tam tikras kritinis taškas. Reikėtų pradėti svarstyti, kokį moralinį klimatą šalyje kuriame.
Ar moralu kasdien tyčiotis iš mokytojų, bibliotekininkų ir kitų dirbančiųjų viešajame sektoriuje, neprimokant jiems algos, aiškinant, kad jūs – nereikalingi? Kasdien pabrėžiant: turėsime pinigų, duosime, neturėsime – neduosime. Sukurtas chaosas, kurio rezultatai akivaizdūs.
Kultūros ir švietimo darbuotojai į teismą kaip valstybės tarnautojai negali kreiptis, nes dėl jų Konstitucinis Teismas sprendimo nepriėmė.
O iš kur bus gauta pinigų grąžinti valstybės tarnautojams jiems neišmokėtą atlyginimo dalį? Bus bandoma atiminėti iš tų, kurie yra neturtingiausi ir ne „nagliausi“.
Ekonominis modelis Lietuvoje funkcionuoja taip: atimti iš to, kuris nėra įžūlus. O visur egzistuoja apie 30 procentų žmonių, kurie pagal savo prigimtį nėra įžūlūs ir gyvena sąžiningai.
Bibliotekininkai Seime lenkėsi iki žemės, išgirdę, kad jų klausimą žada svarstyti. Iš jų ir atims.
Valstybės kontrolierę pakvietė pasiaiškinti
Valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė ir visi jos pavaduotojai – Daiva Bakutienė, Nijolė Mickuvienė ir Arūnas Keraminas – taip pat kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, reikalaudami jiems priteisti dešimtis tūkstančių litų, prarastų per finansų krizę dėl atlyginimo sumažinimo.
Vilniaus apygardos administracinio teismo G. Švedienė prašo priteisti 60 tūkstančių 332 litus. Valstybės kontrolieriaus pavaduotoja N. Mickuvienė prašo priteisti 71 tūkstantį 96 litus, jos kolega A. Keraminas – 50 tūkstančių 158 litus, o D. Bakutienė – 51 tūkstantį 913 litų.
Seimo nariai „tvarkiečiai“ Andrius Mazuronis ir Petras Gražulis pakvietė valstybės kontrolierę Giedrę Švedienę į lapkričio 12 dienos Seimo plenarinį posėdį „pasiaiškinti dėl savo savanaudiško elgesio“.
„Valstybės kontrolierė turi pasiaiškinti viešai ir svarbiausia atsakyti, kaip valstybės kontrolierė suvokia nepriekaištingos reputacijos, etikos ir moralės sąvokas valstybės tarnyboje. Toks ciniškas ir savanaudiškas valstybės kontrolierės elgesys, gaunant daugiau kaip 6 tūkstančių litų algą, tampa dvigubai ciniškesniu, amoraliu bei netinkamu pavyzdžiu valstybės tarnautojams. Raginu valstybės kontrolierę G. Švedienę kuo greičiau atsiimti ieškinį arba priimti atsakingą sprendimą ir atsistatydinti iš užimamų pareigų“, – sakė praėjusią savaitę A. Mazuronis.
Kilus nepasitenkinimui, G. Švedienė neatmeta, kad galėtų atsiimti ieškinį. Ji neigė, kad bylinėjantis su valstybe pagrindinis jos motyvas yra atlyginimo dydis.
„Mes nekeliame klausimo – didelė alga, ar maža, mes keliame klausimą, kad sistema yra alogiška“, – sakė G. Švedienė.
Valstybės kontrolierė nurodė sąlygas, kuriomis ji galėtų atsiimti ieškinį.
„Šiandieną iškėlusi šitą problemą aš pradėjau girdėti įvairius pažadus. Jeigu tie pažadai pradės realizuotis, jeigu pamatysime teisės aktus, kurie kažkaip keičia šitą situaciją, mes svarstysime“, – teigė ji.
Pagal ELTA inf.