
Naujausios
„Žemaitis“ jau rašė, kad šiemet apsileidėlių sąrašas – gerokai trumpesnis. Jame tik 10 Plungės mieste ir rajone esančių statinių, kurių neprižiūri jų savininkai (pernai į sąrašą įtraukti net 32).
Pristatęs šį sąrašą svarstyti Plungės rajono savivaldybės tarybos Ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų komitete, Vietos ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Vitalijus Grigorjevas pasidžiaugė, jog pagaliau pradėta tvarkyti vadinamajame kareivinių kvartale esantys UAB „Ugnies takas“ priklausantys sklypai – griaunami statiniai, valoma teritorija.
Dėl to iš apsileidėlių sąrašo šiemet išbraukti net 8 šiai įmonei priklausantys statiniai. Dar 7 taip pat apleistus statinius, stovinčius Babrungėnų kaime, iš sąrašo nuspręsta išbraukti, nes jų vietoje kuriasi langų gamykla.
Žodžiu, tendencijos geros ir tuo būtų galima pasidžiaugti. Bet komiteto nariams kilo klausimas, kodėl kai kurie apleisti statiniai iki šiol yra tarsi nematomi nei seniūnams, teikiantiems rekomendacijas, ką įtraukti į šį sąrašą, nei Vietos ūkio skyriaus specialistams?
Vienas tokių – jau daug metų nebeveikianti ir vaiduokliu virtusi senoji Plungės miesto degalinė, stovinti Rietavo gatvės gale. Reikia pripažinti, jos vaizdas nepuošia miesto. Juolab kad šalia ėmė kurtis įmonės, kyla naujas privačių namų kvartalas.
Išgirdęs šį klausimą, per minėtąjį komiteto posėdį V. Grigorjevas sakė saviveikla neužsiimantis – į sąrašą įtraukiantis tik tuos objektus, kuriuos siūlo seniūnai. O minėtosios kolonėlės tarp siūlomų nebuvo.
Dar kartą šis klausimas iškeltas jau per Tarybos posėdį. „Ta kolonėlė yra tapusi viešuoju tualetu. Ten narkomanų lizdas pasidaręs. Kodėl kažkas sugebėjo išbraukti ją iš to sąrašo, jei seniūnės teikimas buvo“, – klausė Tarybos narys Robertas Endrikas.
Atsakyti į šį klausimą iškviestas V. Grigorjevas dar kartą patikino, kad seniūnė degalinės neteikė. Jis sakė po komiteto posėdžio susisiekęs su degalinės savininku (statinys priklauso Mažeikiuose registruotai įmonei). Šis atsiuntęs raštą, kad degalinė ir jos teritorija bus aptvarkyta. Esą anksčiau tam buvo samdomas žmogus, bet jam išėjus iš darbo objektas likęs be priežiūros.
Vis dėlto politikai nutarė netikėti gražiais pažadais ir degalinę įtraukti į netvarkomų statinių sąrašą. Juolab kad maksimalus leistinas nekilnojamojo turto mokesčio tarifas bus taikomas už šiuos – 2019 – metus. O ateity, jei savininkas ims tvarkytis, didžiausiu mokesčio tarifu bus galima jo nebebausti.
Po posėdžio „Žemaičio“ kalbintas V. Grigorjevas pakartojo, jog įtarimas ant jo mestas visai be reikalo. Jis sakė turintis Rūtos Jonušienės pateiktą raštą, kuriuo seniūnė siūlo į neprižiūrimų statinių sąrašą įtraukti tik du objektus. Tas ir buvo apdaryta, o apie degalinę tame siūlyme esą neužsimenama nė žodeliu.
Specialistas sakė šį seniūnės teikimą žadantis išsiųsti ir Tarybos nariams, idant nebeliktų abejonių, kad jis bandantis kažką dangstyti ir slėpti.
Pati Babrungo seniūnė R. Jonušienė „Žemaičiui“ pasakojo, kad anksčiau ši degalinė visada būdavo įtraukiama į neprižiūrimų statinių sąrašą (nors V. Grigorjevas tikino, kad šiemet ji bus įtraukta pirmą kartą). Seniūnės žodžiais, kadangi degalinės teritorija būdavo prižiūrima, šienaujama, o statinio langai ir durys – užkalti, prieš porą metų ji nusprendusi nebesiūlyti jos apmokestinti kaip netvarkomos.
„Tik šiemet pravažiuodama pamačiau, kad situacija ten vėl bloga. Pakalbėjom apie tai su V. Grigorjevu. Jis padėjo rasti degalinės savininką, bet šis atsiuntė garantinį raštą, kad vėl tvarkys ir prižiūrės šį savo turtą. O kaip ten bus iš tikrųjų, nežinau. Pamatysim. Faktas, kad toks objektas nepuošia miesto. Juolab kad stovi jo prieigose“, – pridūrė seniūnė.
Ji sakė girdėjusi, esą degalinei ieškoma pirkėjų, tik niekas iki šiol nesusidomėjo. Galbūt padidintas nekilnojamojo turto mokesčio tarifas paskatins aktyviau ieškoti naujų savininkų ir Plungė pagaliau galės atsisveikinti su šia „puošmena“.