
Naujausios
Situacija keista
„Praėjusį mėnesį daug politikavom ta tema, daug emocijų buvo išlieta. Bet kaina kaip augo, taip tebeauga. Lapkričio mėnesį ji pasiekė 7,11 ct/kWh. Nors Plungės šilumos tinklų direktorius patikino, kad kaina mažės. Šią dieną nežinau, kaip vertinti visą šią situaciją. „Plungės bioenergija“ mus atakuoja įvairiais raštais – tai prašo pratęst patalpų nuomos sutartį, tai kaminą išnuomot. Situacija keista“, – per spaudos konferenciją praėjusį antradienį kalbėjo Plungės rajono savivaldybės administracijos direktorius Mindaugas Kaunas.
Išties, ir vasarą, ir rudeniui prasidėjus Plungės šilumos tinklai išplatino ne vieną džiugiai nuteikiantį pranešimą, kad šiemet už šildymą mokėsime pigiau. Esą įmonei pavyko gerokai mažesnėmis kainomis visam sezonui įsigyti biokuro, dėl to ir šiluma pigs bent 14 procentų.
Deja, šiandien matome priešingą situaciją – lapkričio mėnesį šilumos kilovatvalandė ne atpigo, bet... pabrango net 14,8 procento. Kas nutiko? To „Žemaitis“ teiravosi Plungės šilumos tinklų direktoriaus A. Tamošausko, įmonės vyriausiosios ekonomistės Laimutės Antanavičienės ir didžiąją dalį miestui reikalingos šilumos pagaminančios „Plungės bioenergijos“ direktoriaus Gedimino Šumsko.
Plungės šilumos tinklų direktorius A. Tamošauskas:
„Toks šilumos brangimas Plungėje visų pirma susijęs su UAB „Plungės bioenergija“ pasirinkimu, kokios taktikos laikytis parduodant šilumą aukcione. Šiemet nepriklausomiems šilumos gamintojams leista rinktis, kokią šilumos kainą pateikti aukcionuose: ar pagrįstą realiais, Valstybinė energetikos reguliavimo tarybos (VERT) kontroliuojamais, kaštais, ar maksimaliai leistiną, kuri neviršija palyginamosios kainos, apskaičiuotos pagal gamtinių dujų alternatyvą.
„Plungės bioenergija“ pasirinko antrąjį variantą. Šiuo atveju, pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, bus atliktas perskaičiavimas. VERT įvertins neatitikimus ir įpareigos šią įmonę sugrąžinti vartotojams permoką. Mūsų vertinimu, per šį šildymo sezoną ji gali siekti 240 tūkst. eurų.“
Plungės šilumos tinklų vyriausioji ekonomistė L. Antanavičienė:
„Šis šildymo sezonas nieko gero nežada. Šilumos kainos kritimą vartotojai pajus kitąmet, kai VERT įvertins permoką ir įpareigos „Plungės bioenergiją“ ją vartotojams grąžinti. Bet tas kainų perskaičiavimas įvyks tik kitų metų gegužę.
Iš tikrųjų mums patiems tai buvo didžiulė staigmena. Faktą, kad „Plungės bioenergija“ aukcionui pateikė maksimaliai leistiną savo pagamintos šilumos kainą, pastebėjome tik prasidėjus šildymo sezonui. Per vasarą iš jų šilumos pirkom nedaug, tad ir tas augimas nebuvo juntamas.
O kai pradėta šildyti visu pajėgumu ir pamatėme pasikeitusius skaičius, pradėjome domėtis, kas čia įvyko. Pasirodo, šių metų pradžioje įsigaliojusios Šilumos ūkio įstatymo pataisos nepriklausomiems šilumos gamintojams leidžia rinktis: parduoti šilumą realiais VERT-o kontroliuojamais kaištais ar užsiprašyti maksimalios leistinos kainos, kuri neviršija palyginamosios.
„Plungės bioenergija“ pasirinko pastarąjį variantą. Tiesa, ne tik ji. Tuo pačiu keliu nuėjo visi nepriklausomi šilumos gamintojai, kurie tame rajone neturi konkurentų. Suskaičiavome tokių rajonų net 7. Tai ir mūsų kaimyniniai Telšiai, taip pat Šiauliai, Elektrėnai, kiti.
„Plungės bioenergijos“ atstovų klausėme, ar jie teisingai supranta įstatymo pataisas. Ar suvokia, kad kitąmet turės sukrapštyti nemažą sumą permokoms grąžinti. Mums buvo atsakyta, kad jie pasirinko šį kelią sąmoningai. Man nesuprantama tokia verslo logika. Siekiama čia ir dabar gauti maksimalią galimą naudą, o kas bus kitąmet, jau nesvarbu. Juk jie dirba jau 20 metų. Tarsi jau turėtų būti kažkiek socialiai atsakingi, deja.“
„Plungės bioenergijos“ direktorius G. Šumskas:
„Iš tikrųjų, pasikeitus Šilumos ūkio įstatymui pasinaudojome suteikta galimybe mūsų pagamintą šilumą parduoti už maksimalią leistiną kainą, artimą palyginamajai. Bet tai nereiškia, kad galėjome prašyti tiek, kiek norėjome. Ta kaina vis tiek yra kontroliuojama VERT-o. Todėl negalima vienareikšmiškai sakyti, kad būtent „Plungės bioenergija“ kalta dėl to, jog šilumos kaina Plungėje vėl auga. Yra ir kitų aspektų, bet Plungės šilumos tinklai žiūri iš savo pozicijų ir pateikia tokią informaciją, kokia jiems naudinga.
Jei turėtume kažkokių garantijų, kad dirbsime Plungėje dar bent 5 ar 10 metų, galbūt kažkaip kitaip skaičiuotume tą kainą. O dabar neturime jokių garantijų į priekį. Kiek prašome jų, niekas su mumis nesišneka. Kažkas specialiai ar ne tos problemos nesprendžia. Lyg ir norėtume pagerinti situaciją, esame gavę paramą naujiems katilams statyti, bet atsitrenkiame į vietos valdžios nenorą kalbėtis. O po to mums aiškina, kad esam socialiai neatsakingi.
Todėl dabar ta situacija tokia ir yra: mes nežinom, kaip rytoj bus, gyvuosim toliau ar ne, nežinom, kaip elgtis, pasinaudoti gauta parama ir mažinti šilumos kainą, ar visai tos paramos atsisakyti.
Juk ir jūs, jei žinotumėte, kad liko gyventi visai mažai, ar elgtumėtės labai socialiai atsakingai? Tikriausiai, kad ne.“