
Naujausios


Bendruomenė ir savivalda tariasi
Tiek Balsių bendruomenės pirmininkė Neringa Kleiniauskienė, tiek jos tarybos narė Kristina Paulikė akcentavo, kad ši Vilniaus dalis klesti dėl to, jog Savivaldybė, prieš ko nors imdamasi, visada klausia vietos žmonių nuomonės. Su bendruomene tariamasi bet kokiais klausimais – ar tai būtų naujas šaligatvis, ar reikalingas įsteigti lopšelis-darželis. Žinoma, daug iniciatyvų atsiranda iš pačių vietos žmonių noro gyventi gražiau.
Balsiai gali pasigirti pačių bendruomenės aktyvistų įkurtu mitologiniu parku bei vienintele Lietuvoje švietimo įstaiga, 2011 m. pastatyta bendradarbiaujant viešajam ir privačiam sektoriams. Balsiams esą ir demografinė krizė negresianti – gyventojų čia ne tik kad nemažėja, bet dar ir daugėja.
Kiekviena bendruomenė – vis kitokia
Po viešnių kalbėjusi mūsų rajono bendruomeninių organizacijų asociacijos vadovė R. Jokubauskienė sakė neturinti tiek daug kuo pasigirti. Tačiau, jos žodžiais, visos rajone veikiančios bendruomenės yra išskirtinės, kiekviena vis kitokia, svarbi ir įdomi savaip.
Antai Aleksandravo „Vizijos“ išsiskiria tuo, kad, laimėjusios projektą, įsigijo mobiliąją pirtį ir dabar, kviesdamos į edukacines pirties programas, iš to užsidirba savo reikmėms. Žemaičių Kalvarijos bendruomenė „Gardai“ rūpinasi įamžinti žymių žmonių atminimą: bendradarbiaujant su mokykla buvo įrengtas skveras blaivybės puoselėtojui Motiejui Valančiui. Be to, nuo 2016 m. kiekvieno rugsėjo pirmąjį penktadienį gyventojai kviečiami Žemaičių Kalvarijoje pasimėgauti šokančiu ir grojančiu fontanu, lazeriais bei šviesos instaliacijomis šviesos ir muzikos festivalyje „Šviesos ieškok naktyje“.
Žlibinai garsėja Oninėmis, aktyvių moterų klubo rankdarbiais. Šarnelės bendruomenė puoselėja dvasingumą, čia giedami „Kalvarijos kalnai“, kalbamas „Rožinis“, skaitomas „Šventasis Raštas“. Milašaičiai džiaugiasi europietišku stadionu, o Grumblių bendruomenė „Varnakalnis“ žiemą rengia netradicines ledo ritulio, vasarą – žvejų varžybas.
Visas rajono bendruomenės (jų yra 22) telkia žmones bendriems darbams, kurių vaisiai – pagerinta miestelių ir kaimų infrastruktūra, paįvairintos šventės bei kasdienybė, naujai įrengti bendruomenės namai ar patalpos bendruomenei ir kita.
Tiesa, kaip sakė R. Jokubauskienė, vienos bendruomenės džiaugiasi, kad savo patalpas turi, kitos priešingai – yra susirūpinusios kaip jas išlaikyti.
Asociacijos vadovė pasidžiaugė kasmetiniu rajono bendruomenių sąskrydžiu „Bendrumas mus vienija“, kasmet rengiamu vis kitos bendruomenės. Esą tai puiki proga ne tik pažiūrėti vieniems į kitus, bet ir vieniems iš kitų pasimokyti. Jau aišku, kad kitąmet sąskrydis vyks Kuliuose.
R. Jokubauskienė, pasakojusi apie jos globojamas bendruomenes, paminėjo ir šių skaudulius: tai ir senstanti visuomenė, ir aktyvių narių stygius. Tačiau balsiškės moterys tuoj pat mestelėjo, kad „atjauninti“ bendruomenę nesunku – reikia tik modernaus požiūrio ir į priekį vedančių jaunų aktyvistų.
Negalią turintys žmonės – ne baubas
Pradėjus kalbėti apie neįgaliuosius bendruomenėje ir darbo rinkoje, K. Paulikė, kuri yra ir VšĮ Švietėjiškų iniciatyvų centro direktorė, informavo, kad apskritai neįgaliųjų Lietuvoje mažėja, tačiau vaikų, turinčių negalią, daugėja. Priminta ir tai, kad neįgalieji mūsų visuomenėje turi būti lygiateisiai. Deja, dažnai taip nėra.
Pasak K. Paulikės, plungiškiams taip pat reikėtų garsiai apie tai kalbėti, juk netrukus ir mūsų mieste atsiras net trys grupinio gyvenimo namai. Tad jau dabar reikėtų pratintis prie būsimos proto ir psichikos negalią turinčiųjų kaimynystės, kad į juos nebūtų žiūrima kaip į baubus. Nes paprastai bijome to, ko nepažįstame, nežinome.
Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Plungės viltis“ vadovė Rima Žarlauskaitė pasakojo, kad jos vadovaujama įstaiga yra rengusi ne vieną akciją, apnuoginusią faktą, kad daugelis Plungės įstaigų, net ir valstybinių, nėra įrengusios specialaus įvažiavimo neįgaliesiems, todėl apie šių vizitus paprasčiausiai prašo informuoti iš anksto.
Pastatas – naujas, bet neįgaliesiems nepritaikytas
Išgirdusi tai, Žmonių su negalia sąjungos prezidentė Rasa Kavaliauskaitė neslėpė pykčio bei pabrėžė, kad apmaudūs tie atvejai, kai neįgaliesiems nepritaikomi net ir nauji pastatai, nors dabar reikalavimai jiems yra sugriežtinti.
„Kas dėjo parašus ant šio pastato (aktyvaus laisvalaikio ir poilsio zonos – aut.) užbaigimo akto? Kas? – klausė ji. – Nė vienas ratukinis pro tokias tualeto duris neįvažiuos!“
Diskusijoje dalyvavę valdžios atstovai atsakymo, kodėl šių metų sausį Parko gatvėje atidarytoje aktyvaus laisvalaikio ir poilsio zonoje toks dalykas buvo pražiūrėtas, neturėjo.
Renginys baigtas R. Kavaliauskaitės pranešimu „Per paslaugas į savarankišką gyvenimą“ bei UAB „Kontrus“ direktoriaus Tomo Danilevičiaus pasidalinta patirtimi, kaip jo įmonėje sėkmingai dirba neįgalieji.